Didžiausia Pietų Amerikos valstybė Brazilija užima beveik pusę žemyno. XVI-XIX a. ja valdę portugalai šalį pavadino pagal brazilinę cezalpiniją. Brazilijos šiaurės rytuose dykumos, šiaurėje ir vakaruose – drėgnieji atogrąžų miškai, pietuose – savanos. Dėl tokios klimato įvairovės galima auginti beveik viską. Brazilijoje esama ir modernių didmiesčių, ir žmogaus dar netyrinėtų vietovių. Pietuose Paranos ir Paragvajaus upių jėgą pažabojo didžiausia pasaulyje Itaipu hidroelktrinės užtvanka.
Brazilijos gyventojai labai mišrūs. Vieni kilę iš indėnų, daug amžių gyvenusių Brazilijoje, kiti – iš portugalų, valdžiusių šalį prieš 300 metų. Daugelio brazilų protėviai yra afrikiečiai, XVII a atgabenti į cukranendrių plantacijas. Šio amžiaus pradžioje į Brazilija atplaukė daug japonų, pabėgusių nuo nederliaus tėvynėje. Taip pat XX a. šalies pietuose įsikūrė daug europiečių.
Brazilija pati pasigamina beveik visų reikiamų maisto produktų ir pramoninių prekių, bet ją slegia milžiniškos skolos. Pagrindinės eksporto prekės yra kava, mineralai ir lėktuvai, be to Argentinai parduodama daugybė Braziliškų automobilių. Didžioji dalis pramonės sutelkta trikampyje, kurį sudaro Rio de Žaneiro, San Paulo ir Belo Orizontės didmiesčiai.
Brazilija – didžiausia pasaulyje kavos augintoja ir eksportuotoja; kava auginama didžiulėse plantacijose, daugiausia Paranos ir San Paulo valstijoje. Bet kavamedžiai tėra viena iš svarbiausių žemės 9kio kultūru – be jų, dar plačiai auginama sojos, cukranendrės ir medvilnė. Brazilija yra ir viena iš svarbiausių pasaulyje apelsinų, bananų ir kakavos eksportuotojų. Žemės ūkyje dirba apie trečdalį brazilų, nors ūkiai įvairūs: nuo mažų sklypelių iki didžiulių dvarų. Daugybė žmonių pluša laukuose už labai menka atlygį, o saujelė turtingų žemvaldžių gauna didžiulius atlyginimus.
Brazilijos ekonomiką geriausiai apibūdina žodžiai „bumas“ ir „bankrotas“. Septintu ir aštuntu dešimtmečiais gamyba šalyje sparčiai augo. Paskui bumas baigėsi, Brazilija bankrutavo ir tapo didžiausia pasaulyje skolininkė. Dabar svarbiausias vyriausybės uždavinys – grąžinti paskolas. Tačiau Brazilija turi didžiulių gamtos išteklių (tarp jų aukso ir geležies rūdos), tad kasyba yra iš svarbiausių ūkio šakų. Brazilija yra turtinga, ir skurdi. Dalis žemvaldžių ir verslininkų valdo didžiausius turtus, o kaimo gyventojai skęsta skurde. Nors nuo 1985 m. šalyje demokratinė vyriausybė, Brazilijos politikams dar reikia įveikti korupciją.
Augalų galia
Miškuose auga medžių, iš kurių gaunama daug vertingų produktų, kaip antai guma, lakas, dažai, kosmetikos priemonęs ir, svarbiausia vaistai, pvz., iš chininmedžių chininas maliarijai gydyti. Yra augalų, padedančių kovoti su vėžiu.
Brazilijos vyriausybė neseniai iškirsdino didžiulius miškų lotus, kad galėtų įsikurti bežemiai, nusipirkę po sklypelį žemės. Deje, dirvožemio sluoksnis plonas ir greit nualinamas.
Apie 30% Brazilijos atogrąžų miškų iškirsta , kad atsirastų vietos gyvuliams auginti. Tačiau ganyklos nuganomos per kelerius metus. Tada gyvulininkai keliasi toliau ir vėl kerta mišką.
Kamet eksportui iškertama tūkstančiai juodmedžių, tikmedžių ir raudonmedžių. Dbar žmonės skatinami pirkti baldus iš minkštosios medienos, pvz., pušų, nes jos greičiau atauga.