Bado terminas nusako fiziologinius ir psichologinius pojūčius, kilusius žmogui trūkstant maisto. Etimologiškai ši sąvoka susijusi su individualia žmogaus būsena. Ilgai užsitęsęs badas gali paveikti sveikatą, ūgį, elgesį, psichiką. Gali kilti grėsmė gyvybei. Tuo tarpu medicininis bado terminas reiškia, kad organizmas negauna pakankamai maisto medžiagų ir todėl negali normaliai funkcionuoti. Pirmosios nuo maisto, ypač visaverčio, trūkumo kenčia pažeidžiamiausios žmonių kategorijos: kūdikiai, vaikai, nėščiosios ir maitinančios motinos, pagyvenę žmonės. Taip pat badas laikomas rizikos veiksniu, grėsme fiziniai ir socialiniai žmogaus sveikatai. Plačiąja prasme – tai socialinė problema, susijusi su nepakankamu, menku darbo užmokesčiu, netinkama socialine politika, siekiant palaikyti menkai apsaugotų žmonių grupių pajamas.
Badas būna: visiškas (absoliutinis: atitinka visišką badavimą), dalinis (santykinis: atitinka dalinį badavimą). Viduramžių Europos miestuose gyveno labai mažai gyventojų. Dauguma žmonių gyveno kaimuose ir dirbo žemę. Miestus maistu aprūpindavo aplinkiniai valstiečių ūkiai.
Ūkininkauta labai primityviai. Žemė buvo ariama jaučiais, o sėkla beriama rankomis. Kasmet dalis žemės paliekama pūdymui, kad atgautų derlingumą.
Gyventojų skaičius viduramžiais didėjo labai tolygiai, atsižvelgiant į turimas maisto atsargas. Tačiau XIIIa. Pabaigoje pasikeitė klimatas. Pasidarė drėgna ir šalta (kai kurie istorikai tą laikotarpį vadina Mažuoju ledynų amžiumi). Prasidėjo nederliaus metai. Be to, nuo 1316 m. iki 1325 m. nuo snukio iki nagų ligos nugaišo daug galvijų ir avių. Pasitaikydavo metų, kai dėl saulėtų dienų trūkumo žmonės negalėdavo išgarinti jūros vandens ir pasidaryti druskos, reikalingos mėsai ilgiau išlaikyti, kad nesugestų.
Nors maisto davinį žmonės galėjo papildyti triušiais, laukiniais paukščiais ir uogomis, nuo 1272 m. europos gyventojai 25 metus kentė badą. Daugelis žmonių neturėjo ko valgyti. Pasak vieno kronikininko, 1315 m. išbadėję žmonės valgė šunis, kates, balandžių mėšlą ir, kad išliktų gyvi, net savo vaikus.
Padaugėjo vagysčių ir apiplėšimų. Sumažėjo išmaldų. Nuolat neprivalgę žmonės, ypač seni ir vaikai, neteko atsparumo tokioms ligoms kaip vidurių šiltinė, dizenterija, gripas. Juodoji mirtis nebuvo vienintelė XIV a. nelaimė, tai daugelio negandos metų kulminacija.
BADO PRIEŽASTYS
1. Javų nederlius.
2. Neapsirūpinimu maisto atsargomis ateičiai.
3. Ilgai trukęs lietus, neleidžiantis nuimti derliaus.
4. Javų augimą stabdančios ligos.
5. Sausros, kurios gali net visiškai sunaikinti derlių.
6. Menka žemės kultūra.
7. Smulkūs ūkininkų žemės valdomieji sklypai.
8. Dideli mokesčiai neleidžia daryti nei javų, nei pinigų atsargų ateičiai.
9. Netobulas susisiekimas, neleidžiantis javų ar kitų kultūrų parsivežti iš kitų kraštų.
10. Per viduramžius ir naujuosius amžius iki XVIII a. pab. siautėjantys karai ir maras.
11. Viena iš svarbiausiųjų bado priežasčių – nepakankamas maisto kiekis. Realiai – tai galimybių įsigyti maisto produktų, o ne jų stygiaus prekyvietėse problema. Antai JAV gyventojai sudaro 6% pasaulio visuomenės, o iki 1978 m. šioje šalyje buvo sukaupta 35% viso pasaulio išteklių, įskaitant ir maisto atsargas.
12. Gyventojų perteklius. Didžiausias gyventojų skaičiaus rodiklis Pietų šalyse, o mažiausias – Šiaurės Europoje. Daugelis ekspertų sutinka, kad nekontroliuojamas gyventojų skaičiaus augimas ir tankumas – grėsmingi pasaulinio vystymosi veiksniai. Vakarų Europoje – 98 žmonės km2, tuo tarpu Afrikoje – tik 18 žmonių km2. Tačiau europiečiai priskiriami prie gerai besimaitinančių, o afrikiečiai – prie dažnai badaujančių. Problema ta, kad Afrikoje sukultūrinta mažiau nei 1/3 žemdirbystei tinkamų žemės plotų. Turtingos šalys turi pakankamai lėšų remti savo gyventojams, o tuo tarpu neturtingosios šito padaryti negali.
13. Klimatas. Badas dažnai asocijuojasi su gamtos reiųkiniais – sausromis, potvyniais, žemės drebėjimais. Tačiau, ištiktos stichinių nelaimių šalys, išvystytos ekonomikos gali sukurti produktų atsargų, o neturtingos valstybės tokių galimybių neturi.
14. Politika.
15. Kultūra.
16. Dažnai kylančios stichinės nelaimės(potvyniai, sausros, kruša, žemės drebėjimai).
17. Kariniai ir politiniai konfliktai.
18. Mokslinių tyrimų ir technologijų neadekvatumas.
19. Manų kultūrinis ūkis.
BADO STATISTIKA
1. Badas pirmą kartą užfiksuotas IX a. prieš Kr.
2. XVII a. ir XVIII a. Prancūzija pergyveno 41 badmetį.
3. XIX a. Vakarų Europoje buvo badas.
4. 1817 m. badas buvo Vokietijoje.
5. 1847 m. sunkiausias badas Airijoje.
6. Rusijoje badas nuo XI a. kildavo kas keliolika metų. XVII a. jų ten buvo 34, XIX a. net 40.
7. Sunkiausi Rusijos bado metai yra šie : 1833m., 1845-1846m., 1851m., 1855m., 1872m., 1891-1892m.
8. Baisiausias badas Rusijoje siautė 1917-1922m., kada bolševikai griovė sieną, nusistovėjusią žemės ūkio santvarką.
9. 1928-1930m. , besteigiant vad. kolchozus, badavo 90 mln. gyventojų, kurių keliasdešimt milijonų badu išmirė ir ypač derlingiausiuose srityse, kaip Ukraina.
10. Dauguma
pusbadžiu gyvenančių žmonių yra Azijoje, Tichookeanskam raj.
11. Indijoje gyvena 204 mln. badaujančių.
12. 240 mln. badaujančių gyvena Azijos pietritinėje ir rytinėje dalyje.
13. Kinijoje badauja 164 mln. gyventojų.
14. Beveik ketvirtadalis badaujančių gyvena Afrikos kontinente. Ypač aktuali situacija susidarė centrinėje, rytinėje ir pietinėje Afrikoje, kur badauja 44% bendro gyventojų skaičiaus.
15. Dėl sausros kilus badui 1769-1770 m. bengalijoje mirė ~ 10 mln. žmonių.
16. 1876-1879m. dėl bado Šiaurės Kinijoje mirė ~ 19 mln. gyventojų.
17. 1845-1847m. Airijoje nuo bado mirė daugiau kaip 1mln. žmonių.
18. Pasaulyje nuolat badauja ar nepakankamai maitinasi apie 1mlrd. Gyventojų.
19. Kasdien badu miršta apie 139 tūkst. žmonių, 36 tūkst. iš jų – vaikai.
20. Kas 2 sekundes badu miršta 1 vaikas.
21. Dėl karų, teroristų išpolių ir bado kasmet 17 mln. žmonių tampa pabėgėliai.
22. Kasmet nuo vandens trūkumo ar blogos jo kokybės miršta apie 50 tūkst. žmonių.