Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ūkis
Prancūzija
Didžiausia valstybė Vakarų Europoje. Plotas 551500 km2, 58 mln. gyventojų.Sostinė Paryžius. Šalies gamtai būdinga: lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni kalnai.Didžiausia senų kalnų masyvas – Centrinis masyvas šalies pietuose, kurį sudaro kristalinės uolienos, stūkso užgesusių ugnikalnių kūgiai.Aukščiausi ir jauniausi Europos kalnai – Alpės, juos daugiausia sudaro klintys, o aukščiausius kalnagūbrius – kristalinės uolienos.Pietuose – sunkiai prieinami Pirėnų kalnai.Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažos, smėlėtos įlankėlės rivjeros.Klimatas vidutinių platumų jūrinis, pereinamojo tipo. Pietinėje dalyje – mediteraminis.Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luara,Rona,Sena ir Garona. Didžiausi uostai: Havras, Nantas, Borno, Marselio uostas, kuris priskiriamas prie didžiausių pasaulio uostų. Prancūzijoje yra 26% miškų, daug kalnuose.Gyvūnai būdingi Vidurio ir Pietų Europai.Yra septyni nacionaliniai parkai.Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. 90% jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje.Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime.Išplėtota sunkioji chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos,kosmetikos,tekstilės, galanterijos prekėmis.
Naudingosios iškasenos – I vieta pasaulyje pagal gavybą, pasaulinės gavybos sidabras (I vieta pasaulyje) pagal gavybą. Kitos naudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (I), žėrutis (I), fluoritas (I), geležies rūda (II), arsenas (II), gipsas (II), talkas (II), auksas (III). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių, kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi uralo rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika. Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų. Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas didelis šios rūdos telkinys.
Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV pasaulyje), pardavimas (III Europoje, V pasaulyje), krovinių automobilių (I Europoje), autopadangų (II Europoje). Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzija įkūrė pirmųjų pasaulio automobilių gamybos bendrovę „Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos bendrovė „Peugeot – Citroen“,bei padangų gamybos firma „Michelin“. Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, III pasaulyje), eksportas (II Europoje, III pasaulyje).Telekomunikacijos priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje, IV pasaulyje). Dideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Organinės ir neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV pasaulyje). Prancūzijoje yra chemijos pramonė, nes būtent čia buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje). Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminta trečdalis pasaulio parfumerijos gaminių.
Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius vadinamas „Madų miestu“.
Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upių šalyje veikia daug vandens jėgainių. Parncūzai pirmieji pradėjo naudoti jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių elektrinė.
Žemės ūkis. Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I Europoje, IV pasaulyje). Beto Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas, auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.
Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė.Maisto gamintojai didžiuojasi savo darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VI pasaulyje).Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais, įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais.
Pienas. Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“.Pieno primelžta (I vieta Europoje, IV pasaulyje): sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje, ) jo šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II pasaulyje), kiekvienai metų dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas (II Europoje, IV pasaulyje), eksportas (sviestas II Europoje, III pasaulyje; pieno milteliai II Europoje ir pasaulyje).
Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje, 1977 m. – 7400000000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo.Didelę dalį vyno gamina ūkininkų kooperatyvai,beto nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų.Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį,tada iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kad pasigamintų alkoholis ir vynas
įgautų puikų skonį.Baigęs rūgti vynas išpilstomas į butelius.Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno pasaulyje.Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje.
Didžioji Britanija
Didžioji Britanija yra Šiaurės Vakarų dalyje. Ją sudaro savitos etnografijos ir istorijos sritys: Anglija, Velsas, Škotija ir Šiaurės Airija. Plotas 244880 km2; 58.49 mln. gyventojų. Sostinė Londonas. D. Britanijos salos krantai labai vingiuoti, išraižyti gilų įlankų ir fiordų. Škotijos krantai fiordiniai.Velse stūkso Kambro kalnai. Š. Anglijoje yra Peninų kalnai, Šiaurės Škotijoje Grampiano kalnai,kuriuose aukščiausia viršūnė – Ben Nevio kalnas (1343 m). Tarp Kambro ir Peninų kalnų plyti ledynais padengta Midlendo lyguma. Klimatas jūrinis. Jį formuoja šiltoji Golfo srovė. Žiemos šiltos, drėgnos, vėjuotos. Visus metus tvyro tiršti rūkai. Vasaros vėsios. D. Britanija dėl sodrių žalių ganyklų vadinama žaliąja Anglija. Plokščios kalnų viršūnės pavasarį pasidengia margu alpinių pievų kilimu.Derlingiausi dirvožemiai: pietryčių Anglijje. Gyvūnija skurdi. Kertant miškus išnyko daug gyvūnų rūšių. Didžioji Britanija pirmoji pasaulyje patyrė gamtos užterštumo padarinius.Didžioji Britanija – viena iš septynių pažangiausių pramoninių pasaulio valstybių. Šalis eksportuoja techniką, stakles, automobilius ir ginklus.Š. jūroje glūdi naftos ir dujų atsargos. Svarbiausios pramonės šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija,mašinų gamyba, chemija, tekstilė, elektronika ir elektotechnika. Senas tradicijas turi tekstilės pramonė. Britų salose daug didelių uostų – Londonas, Liverpulis,Mančesteris. Pagrindinės žemės ūkio kryptys – gyvulininkystė ir augalininkystė.
Pievos ir ganyklos užima 46%,dirbamoji žemė 27%,miškai 10%,šalies teritorijos.Ekonomiškai labai išvystyta šalis.