BULGARIJA
PLOTAS 110912
GYVENTOJAI 9,0mln.
VALDYMO FORMA Prezidentinė respublika
KALBA Bulgarų
TIKYBA Stačiatikių
PINIGINIS VIENETAS Levas
SOSTINĖ Sofija
KITI MIESTAI Varna Rusė
Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio rytinėje dalyje, yra Bulgarijos respublika. To dvigubai už Lietuvą didesnio krašto labai įvairūs gamtovaizdžiai .Tai Dunojaus lyguma ir Maricos upės slėnis, Stara Planinos ir Vitošos, Rilos ir Pirino kalnai.Bulgarija garsėja Juodosios jūros smėlėtų paplūdimių kurortais ir didžiausiomis pasaulyje rožių plantacijomis.Šiaurėje 470km valstybinė siena su Rumunija eina Dunojaus upe, rytinius krantus skalauja Juodoji jūra, o pietuose Bulgarija ribojasi su Turkija ir Graikija. Kalnagūbriais eina vakarinė siena su Serbija ir Makedonija.
Istorinė praeitis.
Bulgarijos praeitis – tai daugelį šimtmečių trukusi atkakli kova su gausybe pavergėjų dėl valstybingumo ir nepriklausomybės. Bulgarų tauta susiformavo iš trakų, slavų ir protobulgarų genčių. Jau prieš 2000 metų dabartinėje Bulgarijos teritorijoje buvo susikūrusios aukštos kultūros Trakijos ir Mezijos valstybės. Maždaug 5a. persikėlusios per Dunojų tose žemėse apsigyveno slavų gentys, kurios neilgai trukus susiliejo su trakais. 7a. pabaigoje iš Rytų taip pat iš už Dunojaus atsikėlė tiurkų kilmės protobulgarai. Visus tų žemių gyventojus gana greitai suvienijo bendras tikslas – kova dėl nepriklausomybės su Bizantija.Jau 680m. susikūrė Bulgarijos valstybė, kurią Bizantija buvo priversta pripažinti. Tačiau kova tarp jų su pertraukomis truko dar kelis šimtmečius.13 – 14a. Bulgariją, pasiekusią aukščiausią kultūros ir visuomenės raidos lygį, prasidėję vidaus vaidai suskaldė į karalystes. Tuo pasinaudoję turkai 14a. pabaigoje užkariavo Bulgariją. Osmanų imperijos jungas slėgė kraštą penkis šimtmečius.Dar 865m. priimta krikščionybė, 5a. pabaigoje vienuolių Kirilo ir Metodijaus sukurtas ir knygų išplatintas slavų raidynas padėjo bulgarams išlaikyti kalbą ir papročius, priešintis musulmonų religijos įtakai. Bulgarų sukilimai prieš pavergėjus buvo žiauriai numalšinti. Ir tik po 1877 – 1878m. Rusijos – Turkijos karo, kai rusų pusėje atkakliai kovojo bulgarų sukilėliai, buvo pripažinta Bulgarijos nepriklausomybė. Balkanų karuose Bulgarija iš pradžių išvadavo iš turkų priespaudos ir savo kaimynes, bet vėliau pralaimėjusi, vėl prarado įgytas teritorijas ir dalį savo žemių. Po Pirmojo pasaulinio karo iki 1943m. Bulgariją valdė caras Borisas 3. Pamažu Bulgarija suartėjo su fašistine Italija ir nacių Vokietija ir Antrajame pasauliniame kare buvo jų pusėje. Karo metais aktyviai veikęs Pasipriešinimo judėjimas su Sovietų armijos pagalba išvadavo kraštą iš fašizmo. Valdžią paėmė komunistai, ir tik 1990m. Bulgarija, viena iš paskutinių Rytų Europoje, atsikratė priklausomybės nuo Sovietų imperijos.
Gamta.
Bulgarija yra miškingų kalvų ir derlingų slėnių kraštas. Beveik 2/3 šalies ploto sudaro kraštovaizdžiai, žemesni nei 500m, 1/3 – kalnai, o kalnagūbriai, aukštesni kaip 1000m, – 13 procentų. Iš vakarų į rytus driekiasi alpiniai Stara Planininos kalnai, dalijantys kraštą beveik pusiau. Vakarinė ir vidurinė jų dalis yra aukštesnė, o rytinė žemesnė. Bulgarijos šiaurėje plyti Dunojaus lyguma užimanti apie ¼ šalies ploto. Vakaruose ji 100 – 350m. aukščio, o rytuose pakyla iki 500m. ir pereina į Dobrudžios plynaukštę. Beveik visą ją užima įdirbti laukai. Tai Bulgarijos kviečių aruodas. Per patogias Stara Planinos perėjas, einant pietų kryptimi, patenkama į Aukštutinės Trakijos žemumą, kurią raižo į rytus tekanti žmonių apdainuota ir legendomis apipinta Marica ir jos intakai. Tai žemiausia ir šilčiausia krašto dalis, į kurią iš pietryčių patenka Viduržemio pajūrio orai. Šioje žemumoje auga vynuogės, medvilnė, rožės. Šalyje auginama tiek rožių, kaip niekur kitur Žemėje. Bulgarija yra didžiausia pasaulyje rožių aliejaus eksportuotoja .Vakarinėje Bulgarijos dalyje nuo Stara Planinos kalnų į pietus nutįsę herciniškieji Rilos kalnagūbriai, kuriose yra aukščiausia Balkanų pusiasalio viršūnė – Musala(2925m). Labiau į pietus Rilos kalnai išsišakoja į Pirino ir Rodopų kalnus. Šie antrieji nusidriekia iki Egėjo jūros. Vakaruose tie kalnagūbriai apaugę miškais.Beveik 400km. ilgio Juodosio jūros pakrantė lėkšta, su garsiais smėlėtais paplūdimias. Kai kur juos iki pat jūros kerta statūs nužemėjusių Dobrudžios ir Stara Planinos kalnagūbrių tęsinių kyšuliai.
Klimatas.
Bulgarijos klimatas yra vidutinių platumų žemyninis, bet pačiose pietuose ir pajūryje vyrauja subtropikų orai. Kraštui įtakos turi vakarų pernašos. Juodosios jūros poveikis jaučiamas tik 20 – 40km pločio juostoje prie jūros. Pražūtingi Bulgarijai
šiaurės rytų vėjai, vasarą atnešantys sausrą, o žiemą – šaltį. Sausiio vidutinė temperatūra žemumose būna nuo (-2laipsnių) šiaurinėje krašto dalyje iki (+2laipsnių) pietinėje. Kalnuose ji kartais nukrinta iki (-10laipsnių). Liepos vidutinė
temperatūra beveik tokia pat viso krašto lygumose (23-25laipsniai), o kalnuose priklauso nuo aukščio. Žemumose per metus iškrinta 500 – 600mm, o kalnuose 800 – 1300mm kritukių. Pietiniuose subtropikų rajonuose kritulių maksimumas būna žiemos pradžioje, o visoje kitoje teritorijoje per metus krituliai pasiskirsto gana tolygiai. Tai labai naudinga krašto augalijai. Beveik 1/3 krašto ploto užima miškai. Kalnų šlaituose auga lapuočiai: bukai, skrobliai ir ąžuolai, o aukščiau, iki 1700 – 1800m, vyrauja pušys ir eglės su kėnių priemaiša.
Dirvožemiai.
Dirvožemiai yra įvairūs, bet juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Dunojaus lygumoje vyrauja juodžemiai ir pilkieji miškų dirvožemiai. Aukštutinės Trakijos žemumai būdingi rusvieji ir tankieji juodžemiai, Bulgarijoje vadinami smolnica. Rodopų kalnų skurdžiose dirvožemiuose sėkmingai auginamas tam tikrų rūšių tabakas. Kaip jau minėta, šiauriniu Bulgarijos pasieniu teka Dunojus. Tai vandens kelias, kuriuo naudojasi visos Padunojės valstybės. Didžiausias Bulgarijoje upių uostas yra Rusės mieste. Sausringais metais Dunojaus vandeniu galėtų būti drėkinami laukai, bet Bulgarijos krantas yra aukštokas, ir vandeniui pakelti reikia daug elektros energijos. Kitos Bulgarijos upės pradžią gauna kalnuose. Jose slypi ¾ krašto hidroenergetinių išteklių. Be to, jos naudojamos drėkinimui. Didžiausios – Marica, Iskeras, Jantra. Taip pat Bulgarijoje gausu mineralinių versmių, kurių nemaža dalis – šiltosios ir karštosios. Karštaisiais vandenimis šildomi šiltnamiai. Prie mineralinių versmių įsikūrę gydomieji kurortai.Gydomieji šaltiniai, pajūrio smėlėti paplūdimiai, kalnų kraštovaizdžiai įgalino Bulgariją sukurti tarptautinio turizmo, poilsio ir gydymosi ūkį. Kasmet šalį aplanko daugiau turistų ir poilsiautojų, negu joje pačioje yra gyventojų. Nemažai dėmesio skiriama gamtos apsaugai. Gerai sutvarkyti draustiniai, rezervatai, nacionaliniai parkai. Dauguma jų kalnuose. Žinomi Vitošos, Ropotamo, Steneto, Auksinių Smilčių nacionaliniai parkai. Miškuose ir saugomose teritorijose yra danielių, tauriųjų elnių, stirnų, šernų, kalnuose – vilkų, lapių, kalnų ožių.