Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje. Pietuose Danija ribojasi su Vokietija, likusią teritorijos dalį supa Šiaurės ir Baltijos jūros.
Apie 1/3 šalies teritorijos yra salose, kita teritorijos dalis yra Jutlandijos pusiasalis. Danijai priklauso ir Grenlandija bei Farerų salos, kurios turi autonomiją.
Politinė sistema
Danija yra parlamentinė monarchija. Valstybės vadovas, turintis tik reprezentacines funkcijas yra karalius arba karalienė. Danijos parlamente Folketinge yra 179 nariai, renkami ketveriems metams
Geografija
Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą.
Danijai priklauso šiaurinė Jutlandijos pusiasalio dalis ir daugybė salų, kurių priskaičiuojama virš 474. Didžiasios iš jų yra Fiūnas (3.000 km²), Zelandija (7.000 km²).Daniją skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Kol nebuvo Kylio kanalo, laivai iš Baltijos jūros plaukdavo pro Kategato ir Skagerako sąsiaurį.
Krantai labai raižyti.
Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiria Mažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salos Didžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yra Eresuno sąsiauris.
Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grendlandija. Ji yra septynis kartus didesne nei pati Danija.
Ekonomika
Bendras Vidaus Produktas (perkamosios galios paritetas) – $167,2 mlrd. (2003). BVP metinis augimas – 0%. Vienam žmogui tenkantis BVP – $31 100 (2003).
BVP pagal sektorius: žemės ūkis 2%,pramonė 22,1%,paslaugų sektorius75,9% (2003)
Pramonės šakos: maisto apdorojimas, mechanizmai ir įranga, tekstilė ir drabužiai, chemijos produktai, elektronika, statyba, baldai ir kiti medienos produktai, laivų statyba, malūnai.
2003 metų eksporto partneriai – Vokietija 16,1%, Švedija 12%, Jungtinė Karalystė 7,4%, Norvegija 7%, JAV 6,2%, Prancūzija 5,4%, Olandija 4,1%
Danijos reljefas labai panašus į Lietuvos. Jį suformavo slinkdami ledynai. Vyrauja žemumos, kurios iškilusios 30- 50 m aukščio virš jūros lygio.
Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektorių Šiaurės jūroje, kur yra išgaunama nafta ir gamtinės dujos.
Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Klimatą labai įtakoja šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, todėl net žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 0°C.
RELJEFAS. Danija – daugiausia lygumų (zandrinių, moreninių) kraštas. Jutlandijos šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas (iki 172 m aukščio), ežeringas. Reljefą suformavo paskutinysis apledėjimas. Bornholmo saloje – kietos kristalinės uolienos, daugiausia granitai (Baltijos skydo pakraščio).
KLIMATAS. vidutinių platumų jūrinis. Vasara vėsi, žiema švelni, nepastovi. Liepos vid. temperatūra 15 – 17 C, sausio nuo 0 iki 1 C. Kritulių per metus vidutiniškai 800 mm vakaruose iki 600 mm rytuose, daugiausia rudenį ir žiemą.
VIDAUS VANDENYS. Upės trumpos, bet vandeningos. Ilgiausia (158 km) – Gudeno upė Jutlandijos pusiasalyje. Daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų.
DIRVOŽEMIAI. Jutlandijos pusiasalio vakaruose jauriniai, rytuose ir salose – miškų rusvieji, žemose pakrantėse – pievų aliuviniai. Jutlandijos vakaruose ir šiaurėje daug pelkėtų plotų. Zelandijos saloje vyrauja derlingi priemolio dirvožemiai.
GYVENTOJAI.Danijoje yra 5 173 tūkst. gyventojų. Be to, gyvena ~ 40 000 vokiečių (prie sienos su Vokietija), ~ 10 000 švedų. Šiaurės Fryzų salose gyvena fryzai (~ 300), Farerų salose – fareriečiai (~ 38 000), Grenlandijoje – eskimai (~ 40 000). Dauguma tikinčiųjų liuteronai. Gyventojų vid. tankumas 120 žm./km . Ypač tankiai gyvenama Zelandijos saloje (joje yra Kopenhaga) – 272 žm./km (16 % Danijos teritorijos, 43 % gyventojų); rečiausiai – Jutlandijos pietuose ir vakaruose (30 – 60 žm./km ). Miestai daugiausia nedideli, bet juose yra 3/4 Danijos gyventojų.
AUGALIJA IR GYVŪNIJA. Miškai užima ~10 % teritorijos. Didžiausias masyvas (60 km) yra Jutlandijos šiaurinėje dalyje. Vyrauja bukai, ąžuolai, sodinamos eglės, pušys, maumedžiai. Miškuose yra stirnų, dėmetujų ir tauriųjų elnių, briedžių, kiškių, voverių.
Danija
Gyventojų skaičius: 5,3 mln.
Plotas: 43 094 km2
Valstybinė kalba: danų
ES narė nuo: 1973
Danija – salų valstybė. Danija yra pati mažiausia iš Skandinavijos šalių. Jos teritoriją sudaro Jutos pusiasalis ir maždaug 406 salos, iš kurių gyvenama tik 86-šiose. Kopenhagoje veikia seniausias pasaulyje (įkurtas 1843 m.) Tivoli atrakcionų parkas. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija, 8 kartus didesnė už pačią Daniją, tačiau joje gyvena tik 56 tūkst. žmonių.Danijos klimatas labai panašus į Lietuvos. Vasara čia būna birželio – rugpjūčio mėnesiais, o žiema – gruodžio-kovo mėnesiais. Šalčiausias metų mėnuo – vasaris.
Danijoje galioja konstitucinė monarchija, seniausia Europoje, gyvuojanti nuo X amžiaus vidurio. Dabartinė šalies valdovė – karalienė Margaret II.Danijos sostinė Kopenhaga minima nuo 1167 metų. Jos gyventojų skaičius siekia 1,7 mln. „Kopenhaga“ išvertus iš danų k. reiškia “pirklių uostas“ (danų k. “koben“ – pirklys ir “havn“ – uostas).Danijos vėliava vadinama „danebrog“, yra raudona su baltu lotynišku kryžiumi. Pagal padavimą, ji nukritusi iš
dangaus 1219 mūšyje prie Talino.
Danija – dviratininkų šalis. Kaip ir daugelyje kitų šalių, taip ir Danijoje, šeima turi mažiausiai vieną mašiną. Tačiau kiekvienam garbės reikalas – turėti savo dviratį. Danai dviračiais važinėja nuo tos dienos, kai jie buvo pradėti gaminti – juk tai praktiška, neteršianti aplinkos susisiekimo priemonė. Čia niekas nesistebi pamatęs minantį pedalus kostiumuotą vyriškį ar moterį puošnia suknele. Mažoji undinėlė – tai Danijos simbolis, Kopenhagos pasididžiavimas. Šią nuostabią skulptūrą 1913 m. sukūrė skulptorius E.Eriksenas, alaus daryklos „Carlsberg“ įkūrėjo C.Jacobseno užsakymu. Kada šis pamatė Danijos karališkajame balete Mažosios undinėlės vaidmenį šokančią Danijos primabaleriną, E.Prais ir liko be galo susižavėjęs šia moterimi.