Mūsų respublikoje yra daug puikių kraštovaizdžių. Tačiau ,,Aukštaitijos“ parkui vieta parinkta ežeringose Ignalinos apylinkėse. Tokia buvo įvairių sričių specialistų- geografų nuomonė, jai pritarė Valstybinis gamtos apsaugos komitetas, Kultūros ministerija ir kt. Buvo manoma, kad Nacionaliniame parke turi būti ne vien turistų mėgstami Ignalinos ežerai, bet ir aplinkiniai miškai, etnografiniai kaimai. Todėl Parkas netilpo vien Ignalinos rajone. Etnografiniai Strazdų, Šuminų, Vaišnoriškės kaimai su senąja Minčiagiria į Nacionalinį parką ,,atėjo“ iš Utenos, o turistų lankomi Žeimenų ežeras ir Žeimenos upė- iš Švenčionių rajonų. Ignalinos rajone yra 58%, Utenos- 25%, Švenčionių- 17% Nacionalinio parko teritorijos. Parko plotas 30209ha. Nors teritorija nedidelė, bet gamta čia labai įvairi. Šalia ežerų stūkso kalvos. Nenuotakūs ežerėliai, maži upeliai tyvuliuoja lygesnėse vietose, bet didžioji parko dalis- miškai. Nacionaliniam parkui būdinga ir geografinė įvairovė. Šalia jo dunkso beveik pačios aukščiausios Lietuvos viršukalvės- Nevaišiai (289m), Būdakalnis (285m), netoliese- didžiausias Respublikoje Drūkšių ežeras, o parko vakaruose plyti giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras.
Remdamiesi baigtu Parko projektu, Respublikos Ministrų Taryba 1974 m. kovo 29d. Juridiškai įteisino Nacionalinį parką. Numatytos jo ribos, darbo kryptys, rekreacijos būdai, gamtos apsauga, gamybinė veikla, patvirtinti nuostatai. Nacionalinio parko uždaviniai:
1. Saugoti Šiaurės rytų Lietuvos gamtos vertybes- kraštivaizdį, gamtos ir kultūros paminklis nuo urbanizacijos, gausinti retas, tik šiai geografinei zonai būdingas, augalijos ir gyvūnijos rūšis.
2. Natūraliomis gamtos sąlygomis atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su gamtos ir kultūos vertybių apsauga.
3. Plėtoti pažintinį turizmą ir poilsį.
4. Sukurti miškų, žemės ir žuvininkystės ūkio kultūrinio kraštovaizdžio etalonus.
5. Eksponuoti gamtinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčius kraštovaizdžius, propaguoti gamtos apsaugą, mokyti mylėti savo kraštą.
Gamtosaugos požiūriu Nacionalinio parko teritorija saugoma nevienodai. Joje yra 12 zonų.
I.Apsaugos zonos
1. A ž v i n č i ų g i r i o s g a m t i n i s r e z e r v a t a s . Paties grieščiausio (rezervatinio) režimo zonoje atsidūrė Ažvinčių senųjų miškų liekana- 626 ha ploto sengirė. Čia uždrauste bet kokia ūkinė veikla, žmogus nesikiša į gamtos procesus. Sengirės centre yra sparčiai nykstanti 26 ha ploto Gervėčių pelkutė.
2.B o t a n i n i o z o o l o g i n i o d r a u s t i n i o z o n a apima beveik visą Ažvinčių girią ir dalį Minčiagirės. Jos plotas (4,2 tūkst.ha)- penktadalis parko teritorijos. Šioje zonoje auga retieji augalai, veisiasi globojamieji gyvūnai. Kad gamtos vertybėms niekas negrėstų, pagal draustinio režimą miško darbai čia ribojami. Leidžiama rinkti grybus, uogas.
3. O r n i t o l o g i n i o d r a u s t i n i o z o n a (593 ha) skirta kurtinių apsaugai.
4. H i d r o l o g i n i o h i d r o g r a f i n i o d r a u s t i n i o z o n a gana didelė- 1,2 tūkst. Ha. Ji apima Būkos, Tauragnos, Pliaušės upelių slėnius ir juos supančius miškus, Dringio ir Asalnų ežerų raižytą tarpuežerį, Dringio, Baluošo ir Žeimenų ežerų salas. Draustiniuse sudarytos sąlygos išsaugoti upelių vagas, ežerų įlankas, pusiasalius, vandens švarą ir nuotėkio stabilumą.
5. G e o m o r f o l o g i n i o d r a u s t i n i o z o n a (185 ha) saugo Šiliniškių kalvagūbrį nuo žalingos gamybinės veiklos. Kalvagūbris yr bene aukščiausia vieta Nacionaliniame parke- apie 200m virš jūros lygio.
6. I s t o r i n i o d r a u s t i n i o z o n a skirta Šakarvos pilkapynui (VIII-XII a.). 37 pilkapiai išsidėstę 72 ha plote. Tai viena iš didžiausių senovės lietuvių genčių laidojimo vietų, esančių Parke.
7. K e l i ų a p s a u g i n ė z o n a (457 ha) tęsiasi palei Vilniaus-Daugpilio geležinkelį. Joje neleidžiama plynai kirsti mišką, nors jis mokslinės vertės ir neturi.
8. G e n e t i n i s r e z e r v a t a s įsteigtas Ažvinčių girioje. Jame rūpinamasi sėkliniais medžiais. Šio regiono miškams apželdinti sodinukai turi būti imami tik iš genetinio rezervato. Jo plotas- 2,5 tūkst. ha. Į jį įeina ir gamtinis rezervatas.