Nafta
Naftos gręžinys
Nafta (gr. ναφθα, turkų kalba – neft; kilmė siejama su akadų napatum — užsiliepsnoti, užsižiebti) – Žemės plutoje susidaręs degus skystis, aliejaus konsistencijos. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienuose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių.
Turinys
• 1 Naftos fizinės savybės
o 1.1 Spalva
o 1.2 Tankis
o 1.3 Tirpumas
o 1.4 Liuminescencija
• 2 Naftos sudėtis
• 3 Naftos kilmės teorijos
o 3.1 Biogeninė naftos kilmės teorija
o 3.2 Nebiogeninė naftos kilmės teorija
• 4 Istorija
• 5 Nafta Lietuvoje
• 6 Panaudojimas
Naftos fizinės savybės
Spalva
Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu (tokios spalvos būna beveik visų kontinentų) nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.
Tankis
Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir smalų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:
• lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
• vidutinio tankio (0,87 – 0,91 g/cm³),
• sunkiąją (daugiau už 0,91 g/cm³).
Tirpumas
Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties smalas ir augalinės kilmės riebalus.
Liuminescencija
Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescensine savybe. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, taip pat paveikus radioaktyviu spinduliu arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), smalos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.
Naftos sudėtis
Nafta susideda iš įvairių komponentų:
A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.
• Lengvoji angliavandenilių frakcija
• Mineralinės alyvos
• Kietieji angliavandeniliai
B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.
• Smalos:
o Benzolinė sudėties
o Spirito-benzolinės sudėties
• Asfaltenai
• Karbonai
• Karboidai
Naftos kilmės teorijos
Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi tai biogeninė – iš gyvų organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.
Biogeninė naftos kilmės teorija
Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutinu sluoksniu).
Nebiogeninė naftos kilmės teorija
Daug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sitemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.
Istorija