ŠIAURĖS
AMERIKA
Kraštovaizdis
Dantyti Uoliniai kalnai dunkso beveik 5000 km ruože pagal visą Šiaurės Amerikos vakarinę pakrantę nuo Aliaskos iki Meksikos. Lietingesniuose šiauriniuose rajonuose yra tankiais miškais apaugusių šlaitų ir snieguotų, net 6000m aukštį siekiančių viršukalnių. O didžioji dalis sausringų pietinių žemių- saulės išdegintos dykumos su druskožemio lygumomis ir giliais kanjonais. Nuo Uolinių kalnų į rytus iki pat Apačų kalnų tūkstančius kilometrų plyti milžiniška lyguma, šiaurėje ji siekia akmenuotąjį Kanados skydą. Sausesnėje vakarinėje jos dalyje- Didžiųjų lygumų stepėse- ganosi milijoninės galvijų ir avių bandos. Viduryje, prerijose, kiek akys užmato plyti kviečių laukai. Toliau į pietus abipus Misisipės upės- medvilnės augimo juosta. Žemyno viduryje telkšo penki Didieji ežerai- Aukštutinis, Mičiganas, Huroras, Eris, Ontarijas. Jie yra tarp didžiųjų pasaulio ežerų. Į rytus nuo Apačų kalnų Atlanto pakrantės žemumoje pirmiausia apsigyveno europiečiai. Šis rajonas ir dabar tankiausiai gyvenamas, čia yra didžiausias Šiaurės Amerikos miestas- Niujorkas turintis daugiau kaip 17mln. gyventojų.
Gyventojai
Prieš atsikeliant pirmiesiams europiečiams Šiaurės Amerikoje gyveno indėnai, arba čiabuviai amerikiečiai, kaip jie dabar vadinami,- šimtai skirtingų genčių su savitais papročiais ir gyvenimo būdu, nuo paunių, gyvenusių kupolo formos žeminėse, iki čejenų, stačiusių aukštas palapines, vadinamas tepais, ir medžiojusių bizonus. Bet nuo 1620 m. čia kėlėsi vis daugiau žmonių iš Europos ir stūmėsi į vakarus, naikindami savo kelyje indėnus. Išlikę indėnai dabar gyvena rezervatuose šalies pietvakariuose ir kalnuose. Iš pradžių kolonizatoriai buvo daugiausiaiš Britanijos, todėl dauguma amerikiečių kalba angliškai, išskyrus kai kurias Kanados valstijas, kur kalbama prancūziškai. Nuo 1840 m. į Šaiurės Ameriką pradėjo keltis imigrantai iš Europos. Dabar imigracija ribojima, bet vargšai iš Lotynų Amerikos dažnai įsmunka į JAV nelegaliai.