Kelmės Kražantės pagrindinės mokyklos
Referatas
Darbą parengė
2007-2008m.m.
Paryžiaus miesto įžymiausi pastatai
Luvras
Luvro (Louvre) istorija prasidėjo XII a. pabaigoje. 1190 m. Pilypas Augustas, išvykdamas į III Kryžiaus žygį dešiniajame Senos krante pastatė galingą tvirtovę, kad apgintų Paryžių nuo saksų antplūdžio (Luvro pavadinimas kildinamas iš saksoniško žodžio leovar, kuris reiškia “įtvirtintas statinys”). Pirmoji tvirtovės konstrukcija užėmė ketvirtį dabartinio Luvro Kvadratinio kiemo (Cour Carree), karalius gyveno Sitė saloje, o tvirtovėje buvo laikomi archyvai ir karališkasis iždas. XIV a. Karolio V Išmintingojo laikais tvirtovė buvo paversta gyvenamuoju pastatu. Po 150 m. karaliaus Pranciškaus I užsakymu ant senosios tvirtovės pamatų architektas Pierre’as Lescot pradėjo statyti naujus renesansinius rūmus, tačiau, mirus karaliui, rūmų statyba sustojo. Valdant Henrikui II, pagal karalienės Kotryna Mediči norą architektas P. Delorme pastatė puošnius Tiuilri rūmus ir sujungė juos su Luvru galerijomis nusitiesusiomis palei Senos upę. Henrikas IV statė Floros pavilijoną, Liudvikas XIII ir Liudvikas XIV –išpuošė rytinį rūmų fasadą, galutinai įrengė Keturkampį kiemą. Tačiau 1682 m. karaliui išsikėlus į Versalį, Luvre įsikūrė meninkai ir įvairios akademijos. Po Revoliucijos Napoleonas I ėmėsi atnaujinti Luvrą. Architektai Charles’is Percier ir Pierre’as Fontaine’is pradėjo šiaurinio sparno statybas, kurias 1852 m. užbaigė Napoleonas III, užsibrėžęs tikslą baigti visus darbus Luvre. Po didžiojo gaisro Komunos laikais (1871 m.), sunaikinusio Tiuilri rūmus, Luvras išliko toks, kokį matome šiandien.
Luvro muziejus (Musee du Louvre) teisėtai vadinamas seniausiu ir turtingiausiu muziejumi pasaulyje. Jo istorija prasidėjo dar 1793 m..Ekspozicijose – per 500 metų karalių, vienuolynų ir privačių kolekcionierių sukauptos kolekcijos. Napoleonas praturtino muziejų archeologiniais radiniais ir meno dirbiniais, parsivežtais po pergalingų žygių. Čia sukaupti Europos meistrų darbai, turtingos Asyrų, Egipto, Etruskų, Graikijos, Koptų, Romėnų ir Islamo meno dirbinių kolekcijos.
Pagrindinis įėjimas yra po stiklo piramide. Iš čia koridoriai išsišakoja į visus muziejaus fligelius. Kūriniai eksponuojami per keturis aukštus. Paveikslai ir skulptūros išdėstytos pagal kilmės šalį. Atskiros salės skiriamos senovės Rytų, Egipto, graikų, etruskų ir romėnų menui, spaudiniams ir piešiniams.
Eliziejaus laukai
Eliziejaus laukai (Champs-Elysees) – beveik dviejų kilometrų ilgio prospektas – jungia Triumfo arką Santarvės aikštę. Graikų ir romėnų mitologijoje Eliziejus – vieta, skirta palaimintoms sieloms. Henriko IV laikais čia buvo tik laukai ir pelkės. Atlikus nusausinimo darbus architektas Le Notre suprojektavo platų prospektą, pavadintą Grand Cours (Didieji laukai). XIX a. prospekte įrengti fontanai, šaligatviai, dujinis apšvietimas. Antrosios Imperijos metais ši vieta tapo aristokratų gyvenimo simboliu. Dabar tai viena gražiausių ir brangiausių gatvių pasaulyje.
Dievo motinos katedra
Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris)
Ji iškilo vietoj senosios bazilikos, kuri, kaip ir daugelis kitų krikščionybės paminklų, buvo pastatyta galų-romėnų šventyklos vietoje. Įkūrus Paryžiaus vyskupiją, vyskupas Morisas de Siuli 1163 m. pradėjo statyti miesto katedrą. Statyba truko beveik (katedra baigta 1345 m.).
Katedros ilgis – 130 m, plotis – 48 m, skliautų aukštis – 35 m, bokšto smailė – 90 m. Vienu metu joje gali tilpti 9 tūkst. maldininkų.