BENDRA APŽVALGA
Įvadas
Transportas yra viena iš labiausiai integruotų į Europos rinką Lietuvos ekonomikos šakų. Tai susiję su tuo, kad transportas yra jungiamoji grandis vystant tarptautinę prekybą bei užtikrinant laisvą žmonių ir prekių judėjimą. Dalyvavimas tarptautinėje prekyboje apsprendžia bendrus transporto veiklos reguliavimo ypatumus. Tai pasireiškia tuo, kad netgi vidinius vežiojimus tenka reglamentuoti derinant nacionalinius teisės aktus su tarptautinių konvencijų bei įvairių tarptautinių organizacijų dokumentais. Šitas procesas žymiai paspartėjo ryšium su Lietuvos siekiu tapti ES nare bei įstojimu į Pasaulio prekybos organizaciją.
Lietuvos Respublikos integracijos į ES procesas remiasi Europos sutartimi, kuria buvo įsteigta ES ir Lietuvos Respublikos asociacija. Vykdydama savo įsipareigojimus, Lietuva palaipsniui derina savo nacionalinę teisę su ES teisės nuostatomis. Šiuo metu daugiau kaip 70% ES transporto teisės aktų pilnai arba dalinai perkelta į Lietuvos teisės sistemą.
Vienas iš Lietuvos ekonominės politikos prioritetų yra transporto sektoriaus modernizavimas ir restruktūrizavimas sutinkamai su Europos bendrosios transporto politikos įgyvendinimo strateginiais tikslais, svarbiausi iš kurių yra subalansuoto Transeuropinio transporto tinklo (TEN-Tr) išplėtimas, transporto paslaugų rinkų liberalizavimas, užtikrinant tarpšakinį ir tarptautinį suderinamumą (sąveikumą) ir saugią bei „draugišką“ aplinkai operacinę veiklą. Nacionalinės transporto politikos tikslai ir uždaviniai yra išdėstyti Vyriausybės, Lietuvos pasirengimo narystei, Nacionalinėje transporto plėtros programose, Lietuvos pasirengimo narystei Europos sąjungoje pagrinduose bei Susisiekimo ministerijos strateginių tikslų plane.
Derybinė pozicija „Transporto politika“ ir derybų su ES eiga 2000 08 17 Vyriausybės nutarimu Nr. 935 patvirtinta „Transporto politikos“ derybinė pozicija. Rengdami derybines pozicijas vadovaujamasi skaidrumo ir kuo platesnio visuomenės interesų grupių įtraukimo principais. Rengiant derybinę poziciją „Transporto politika“ buvo organizuojami susitikimai ir diskusijos su suinteresuotomis verslo grupėmis, tuo būdu įvairių sričių atstovai buvo supažindinami su ES reikalavimais ir su Lietuvos planais, įgyvendinant Transporto Acquis. 2000 m. lapkričio mėn. 15 d. Vyriausiųjų derybininkų susitikimo metu Lietuvai buvo įteikta oficiali Europos Sąjungos bendroji pozicija derybiniam skyriui „Transporto politika“ ir šis skyrius buvo atidarytas deryboms. Lietuva stengsis šį derybinį skyrių uždaryti Belgijos pirmininkavimo metu, t.y. š.m. II-ame pusmetyje.
Lietuva iki 2004 m. sausio mėn. numačiusi priimti ir įgyvendinti visus ES teisės aktus, sukurti ir sustiprinti reikiamas administracines struktūras bei atitinkamus mechanizmus, kad būtų pajėgi vykdyti visas ES teisės normas, išskyrus tas, kurioms bus siekiama išsiderėti pereinamuosius laikotarpius. Rengiamasi prašyti trijų pereinamųjų laikotarpių – dviejų kelių transporto srityje, ir vieno – civilinės aviacijos srityje. Pereinamųjų laikotarpių poreikis yra susijęs su dideliu lėšų poreikiu adaptuojant atitinkamus techninius ir finansinius reikalavimus. Tai:
• dėl tachografų (darbo ir poilsio laiko registravimo įrangos) kelių transporto priemonėse naudojimo – iki 2008 m. Pagal ekspertų pirminius vertinimus direktyvos įgyvendinimui Lietuvoje prireiks apie 70 mln. EURŲ.
• dėl finansinio pajėgumo reikalavimo taikymo licencijuojant vidaus vežimų kelių transporte veiklą – iki 2007 m.
• dėl orlaivių keliamo triukšmo ribojimo – iki 2005 m. pabaigos.
Vertinant Lietuvos pažangą integracijos į ES procese 2000 metais lapkričio mėn. 8 d. Europos Komisijai paskelbus kasmetinį Reguliarų pranešimą transporto sektoriaus plėtra buvo įvertinta teigiamai, ypatingai pažymint pažangą kelių transporto saugos, civilinės aviacijos ir jūrų saugos sektoriuose. Tačiau buvo pabrėžta, kad mažai pasiekta transporto priemonių ir kelių naudotojų apmokestinimo (fiskalinio harmonizavimo) srityje. Taip pat buvo pažymėta būtinybė tobulinti administracines struktūras, ypatingai atsakingas už eismo saugos užtikrinimą.
Kelių transportas
Lietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas ir privatizuotas lyginant su kitomis transporto šakomis. Kelių transportas savo lankstumo ir efektyvumo dėka užėmė pirmaujančias pozicijas Lietuvos transporto sistemoje. Tačiau augant vežėjų skaičiui atsirado nemažai problemų, kurių sprendimas gali įtakoti šios transporto šakos ateitį.
Pagrindinės problemos yra kelios:
1. Patekimo į rinką sąlygų nustatymas. Pernelyg liberalios patekimo į rinką sąlygos leidžia užsiimti šia veikla įmonėms, neturinčioms pakankamo finansinio pajėgumo. Tai veda prie paslaugų kokybės sumažėjimo bei kelia pavojų vartotojų interesams;
2. Bendras automobilių skaičiaus augimas kelia dideles problemas aplinkosaugos srityje. Problema dar paaštrėja dėl transporto priemonių, ypač sunkvežimių ir autobusų, amžiaus;
3. Saugaus eismo užtikrinimas;
4. Mokesčių už naudojimosi keliais sistemos sutvarkymas pagal ES galiojančias taisykles. Tai yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą kelių transporto infrastruktūros kokybę.
Sprendžiant šias problemas, kelių transporto politika vis labiau
orientuojama į eismo saugos gerinimą, neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimą, rinkos reguliavimą bei fiskalinį harmonizavimą.
Geležinkelių transportas
Geležinkelių transporto sektoriaus plėtros tikslas – integracija į visos Europos geležinkelių tinklą ir transporto paslaugų rinką. Geležinkelių transporto kodeksas sukūrė geležinkelių transporto sektoriui teisines rinkos liberalizavimo prielaidas, skatinant veiksmingos konkurencijos atsiradimą.
Šiuo metu Lietuvos geležinkelių transportas, kaip ir visos Europos geležinkelio sektorius, išgyvena sunkų laikotarpį. Siekiant atgaivinti geležinkelius ES buvo priimtas teisės aktų, kuriuose nustatyti reikalavimai restruktūrizuoti geležinkelius bei įdiegti rinkos principus geležinkelio transporto sektoriuje, paketas. Perkeliant šiuos teisės aktus į Lietuvos teisę 1996 m. buvo pradėtas Lietuvos geležinkelių restruktūrizavimo procesas, kuris palietė finansų ir ekonomikos, užimtumo ir organizacinio, funkcinio pertvarkymo sritis. Palaipsniui buvo pertvarkyta Lietuvos geležinkelių struktūra, siekiant sukurti aiškios atsakomybės ir komercinės veiklos verslo padalinius (keleivinį, krovininį, infrastruktūros, traukos ir riedmenų remonto sektorius). Tęsiamo restruktūrizavimo metu tobulinamos įkurtų padalinių finansinės apskaitos sistemos, rengiama mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra sistema, atskiriama pagalbinių įmonių veikla.
Šiuo metu ruošiamasi galutiniam geležinkelių restruktūrizavimo etapui. Svarbiausi geležinkelių transporto restruktūrizacijos tikslai yra – infrastruktūros valdymo atskyrimas nuo eksploatacinės veiklos valdymo, visų rūšių veiklos apskaitų atskyrimas, valstybės įtakos geležinkelių transporto komercinei ūkinei veiklai sumažinimas, galimybės naudotis geležinkelių infrastruktūra visiems vežėjams suteikimas, orientuotos į rinką tarifų politikos sukūrimas, ekonomiškai pagrįstų infrastruktūros apmokestinimo ir plėtros finansavimo principų nustatymas.