Turinys
1.Apie Rezervatą;
2.Kraštovaizdis;
3.Kultūra;
4.Būklės analizė;
5.Tvarkymas;
6.Lankymo taisyklės;
7.Rezervato tikslai.
Apie Žuvintą
Žuvintas – tai pirmasis Lietuvoje rezervatas, Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės rajonuose, ilgą laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Žuvinto plotas 18 493 Ha .Jis įsteigtas prof. Tado Ivanausko pastangų dėka. Jo rūpesčiu, siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, Žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą iš privačių asmenų ir 1937 m. jį perdavė Kauno universiteto Matematikos – gamtos mokslų fakultetui. Tuo pačiu Žuvinto ežere nuo 1937 metų buvo įvestas rezervato režimas: ežere ir jo apylinkėse 1 km atstumu uždrausta medžioti paukščius ir žinduolius. Ežero apsaugai įsteigtas sargo etatas, prilygintas valstybinei etatinei vyr. eigulio tarnybai.
Žuvinto ežeras labai seklus, dumblėtas, čia veši viršvandeninė ir povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių augalų salelių – kinių. Prie ežero šliejasi du aukštapelkių masyvai bei didžiuliai nendrynų ir viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui priskiriama dalis Buktos girios. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, kadangi būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Žuvinto rezervate užregistruotos 255 paukščių rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai migruojančių žąsų pulkai, gervės. Ežerą supančiuose miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių. Per keletą paskutiniųjų dešimtmečių ežeras labai „paseno“ nuo vandens lygio reguliavimo ir didelio kiekio trąšų bei kitų cheminių medžiagų, patekusių iš aplinkinių laukų. Ežeras sparčiai užželia, mažėja perinčių paukščių.
Šias pareigas T.Ivanauskas nuo 1937 m. balandžio 6 d. pakvietė eiti Teofilį Zubavičių (1914-1993), savamokslį ornitologą, kurio ilgamečių stebėjimų dėka sukaupta daugybė informacijos apie Žuvinto ir jo apylinkių gyvąją gamtą. T.Zubavičius Žuvinto rezervate su pertraukomis dirbo iki 1980 metų.
Okupavus Lietuvą, 1940 m. spalio 1 d. Žuvintas prarado rezervato statusą ir buvo pervestas sovietinės Lietuvos maisto pramonės Liaudies Komisariato žinion. 1946 m. vasario 5 d. Lietuvos SSRS Liaudies Komisarų nutarimu Mokslų akademija įpareigojama „įsteigti rezervatą Žuvinto rajone, kuris apimtų Žuvinto ežerą ir vakarinės apylinkės pelkę su miškeliu“. Pirmoji rezervato kontora įkurta 1946 m. Daukšių k. Marijampolės r., vėliau, 1948 m. perkelta į Alytaus r. Žuvintų kaimą. Žuvinto rezervato plotas 1951 metais buvo 3167,2 ha. 1954 m. Lietuvos SSRS Ministrų Taryba patvirtino Žuvinto rezervato nuostatus, o 1962 m.– naują gamtinio Žuvinto rezervato nuostatų redakciją. 1963 m. rezervatas iš Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto perduotas Gamtos apsaugos komitetui. Rezervato plotas padidintas iki 5428 ha.
Nuo 1993 m. Žuvinto gamtinis rezervatas įrašytas į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą. 2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Žuvinto biosferos rezervato teritorijai (išskyrus žemės ūkio funkcinio prioriteto zoną) suteikė paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą bei priskyrė vietovėms, kurios atitinka Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių, gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
Žuvinto kraštovaizdis
Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje yra daug vertingų biotopų. Žuvinto gamtiniame rezervate galime aptikti aktyviąsias aukštapelkes, tarpines pelkes, žemapelkes, aukštapelkinius pušynus, šlapiuosius juodalksnynus, bei eutrofinį Žuvinto ežerą. Amalvo draustinis nukentėjo nuo melioracijos, todėl aptinkame degradavusias aukštapelkes, nusausintus ir užaugusius krūmais didelius žemapelkių plotus. Šalia Žuvinto ežero esančiame Kiaulyčios draustinyje yra vertingos pievų bendrijos. Buktos miške galime aptikti vertingas plačialapių miškų, šlapiųjų juodalksnynų, skroblynų bendrijas. Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Ežere buvo labai daug paukščių, kurie viliojo tyrinėtojus jau XIX amžiuje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Žuvinto rezervate migracijų metu apsistoja įspūdingi varnėnų, šiaurinių žąsų, Lietuvoje saugomų pilkųjų žąsų bei gervių pulkai. Rezervate peri daug saugomų paukščių rūšių: didysis baublys, gervė, tetervinas, didžioji kuolinga, meldinė nendrinukė, juodasis gandras ir kt.
Žuvinto rezervate yra rasta 108 samanų, 105 dumblių, 107 grybų ir daugiau nei 600 rūšių aukštesniųjų augalų. Tokia didelė augalų įvairovė yra galima dėl didelės biotopų įvairovės.
Žuvinto kultūra
Žuvinto biosferos rezervato teritorija palyginti kukli savo kultūros paveldo vertybėmis, tačiau teritorijoje yra vietinės ir respublikinės reikšmės kultūros paveldo objektų:
Archeologinės vietos
Reikšmingiausias ir didžiausias archeologinis paminklas – Varnupių piliakalnis su senovine gyvenviete, esantis Varnupių k. Igliaukos seniūnijoje, Marijampolės rajone.
Piliakalnis pakankamai tyrinėtas, jo radiniai priskiriami jotvingių kultūrai, datuojami I tūkstantmečiui – XIII amžiui. Į pietus nuo piliakalnio, maždaug už 150 m, guli akmuo su jame iškaltu pasagos ženklu
Memorialinės vietovės
Gausesni kultūros paveldo objektai – senosios kaimų ar istorinių įvykių dalyvių kapinės jų – 9, išsibarstę po biosferos rezervato teritoriją.
Bažnyčios
Šv. Jurgio bažnyčia, Daukšių k. Marijampolės rajone. Pirmoji medinė bažnyčia statyta 1774 m. Sapiegos, kuri 1803 m. sudegė. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1864 m. ją statė parapijiečiai, gavę valstybės pašalpą. Kaip kultūros vertybės čia saugoma Nukryžiuotojo skulptūra, žvakidė, vienas paveikslas.
Šv. Trejybės bažnyčia, Riečių k. Marijampolės rajone. Medinė rąstų, statyta 1744 m., kelis kartus remontuota. Keturi bažnyčioje saugomi objektai įtraukti į kultūros vertybių sąrašus.
Būklės analizė
Pirmieji duomenys apie Žuvinto baseino teritorijos ūkinį naudojimą siekia XVI a. vidurį. Tada apie 30 % teritorijos užėmė žemės ūkio naudmenos, tiek pat – pelkės bei ežerai ir apie 40 % buvo apaugę mišku. Didžiausi miškų masyvai buvo į šiaurę ir vakarus nuo Žuvinto bei Dusios ežerų. Didelė dalis teritorijos tarp šių ežerų jau tada buvo paversta žemės ūkio naudmenomis.