NILAS
Nilas – upė Rytų Afrikoje. Jos ilgis 5580 kilometrai, o su aukštupiu Kagera – 6690 kilometrai. Tai pati ilgiausia upė pasaulyje ( už jį trumpesnė Amazonė 6518 kilometrai, Misurė-Misisipė 6240 kilometrai). Baseino plotas 2870000 kvadratiniai kilometrai. Upė prasideda Rytų Afrikos plokščiakalnyje, Ruandoje, į rytus nuo Kyvaus ežero. Upės pradžia laikoma Kageros kairiojo intako Niavarungaus kairysis intakas – Rukarara. Kagera su ilgiausiu savo intaku Luvironza teka Ruandos ir Tanzanijos siena, toliau per Tanzaniją į Viktorijos ežerą. Iš jo išteka Viktorijos Nilas, kuris Ugandoje teka į šiaurės vakarus per Kiogos ežerą. Vaga labai slenkstėta, teka per Murchisono krioklius ir įteka į Alberto ežero šiaurės galą. Iš jo išteka Alberto Nilas, jis tęsia kelią į šiaurę. Nuo Asvos žiočių, išėjęs iš Ekvatorijos kalnų ( Sudano pasienyje) Nilas vadinamas Bachr Džebeliu . Sudane 900 kilometrų teka per Sedo pelkes, toliau per pusdykumes. Tarp intakų Bachr al Gazalio ir Mėlynojo Nilo vadinamas Baltuoju Nilu, žemiau ( nuo Chartumo ) – Nilu. Sedo pelkėse Baltasis Nilas bemaž išnyksta, tačiau papildęs vandenis iš Bahr Sobato teka skersai Sudaną, ties sostine Chartumu Baltasis Nilas jungiasi su Mėlynuoju Nilu iš dešinės, kuris Abbai vardu teka iš Abisinijos kalnų, iš Tanos ežero ir yra žymiai vandeningesnis. Žemiau Atbaros žiočių teka per Nubijos dykumą, žemupys – Egipte 20 – 25 kilometrai pločio slėniu. Egiptui ši upė yra gyvybės šaltinis. Žemiau Kairo, Egipto sostinės, Nilas skirstosi į kelias šakas ir plačia delta 24000 kvadratinių kilometrų įteka į Viduržemio jūrą. Joje yra 9 didelės ( didžiausios – Dumjatas ir ar Rašidas) ir daug mažų šakų. Didžiausi intakai: dešinys – Asva, Sobatas, Mėlynasis Nilas, Atbara; kairysis – Bachr ar Gazalis. Visas baseino plotas sudaro 3007000 kvadratinius kilometrus, kurio dalis yra ir dykumos.