Įvadas
Oras – dujų mišinys, esntis stratosferos sluoksnyje. Jį sudaro: 78% N
(azoto), 21% O2 (deguonies) ir 1% kitų dujų. Lietuvoje gyvena maždaug 3,5
milijono žmonių ir kiekvienas iš jų per parą perfiltruoja apie 12 kūbinių
metrų oro, todėl labai svarbu, kad jis būtų kuo mažiau užterštas.
Norint sumažinti taršą:
1. Elektrinės statomos su aukštesniais kaminais, nes tada gali išsklaidyti
vėjas;
2. Rengiami teršalų rinktuvai – filtrai;
3. Atliekos deginamos arba rūšiuojamos;
4. Žmonės renkasi modernesnes šildymo sistemas ir kt.
Kokie yra stacionarūs ir mobilūs taršos šaltiniai, kada susidaro palankios
teršalų kaupimuisi sąlygos, nuo ko priklauso oro kokybė, kokia yra tam
tikrų teršalų koncentracija ore įvairiuose miestuose, kas sudaro Vilniaus
miesto oro kokybės kontrolės automatizuotų stočių tinklą bei į daugelį kitų
klausimų padės atsakyti šis referatas.
1. ORO KOKYBĖ
1996 m. oro kokybė Lietuvoje nuolat stebėta 10 miestų ir pramonės
centrų, 22 stacionariose oro kokybės kontrolės stotyse. Spalio mėn.
Kėdainiuose pradėti oro užterštumo tyrimai antroje stotelėje Aristavoje.
Per metus išanalizuota daugiau kaip 76 tūkst. oro bandinių, išmatuota
pagrindinių oro priemaišų – dulkių, sieros dioksido, azoto dioksido,
anglies monoksido bei specifinių priemaišų – formaldehido, fenolo, azoto
monoksido, sulfatų, amoniako, sieros vandenilio, fluoro vandenilio
koncentracija miestų ore.
Oro kokybė Lietuvos miestuose priklauso nuo stacionarių ir mobilių
taršos šaltinių emisijos bei nuo meteorologinės sklaidos. Didžiuosiuose
miestuose (daug įvairių taršos šaltinių) palankios teršalų kaupimuisi
sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, gūbrys, mažagradientinis
barinis laukas. Tokiais atvejais paprastai vyrauja ramūs, be kritulių orai,
dažni rūkai, temperatūros inversija, trukdanti teršalams išsisklaidyti
aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Didžiuosiuose miestuose 1996 m.
dažniausiai blogos sklaidos sąlygos kartojosi kovo, balandžio, rugpjūčio,
spalio, gruodžio mėnesiais, rečiausiai – birželio ir liepos mėnesiais.
Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybė labiausiai priklauso nuo
vieno stambaus teršėjo (Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujojoje
Akmenėje, Ventos gyvenvietėje), oro užterštumas mieste gali padidėti esant
tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos – teršėjos link
miesto. Sausio, kovo-gegužės, rugpjūčio mėn. Naujojoje Akmenėje, Jonavoje,
Kėdainiuose dažniau nei kitais mėnesiais pūtė rytų krypties vėjai ir
sklaidos sąlygos buvo blogesnės. Naujojoje Akmenėje kovo mėn. azoto
dioksido koncentracija buvo gerokai didesnė negu kitais mėnesiais, vidutinė
koncentracija siekė 0.05 mg/m3, maksimali – 0.32 mg/m3, 20 % per mėnesį
atliktų bandinių viršijo DLK. Kitais mėnesiais viršijimų nebuvo. Balandžio
mėn., kai sklaidos sąlygos taip pat buvo blogos, cemento dulkių vidutinė
koncentracija 2 kartus viršijo DLK, maksimali – beveik 3 kartus viršijo
DLK. Bandinių, viršijusių DLK, skaičius siekė 20 % (kitais mėnesiais iki 3
%). Nepastovūs orai Lietuvoje, dažna oro masių kaita yra palanki teršalų
sklaidai. Kituose pramonės centruose itin ilgų periodų, kai pūtė
nepalankios krypties vėjas, nebuvo.
Didelę reikšmę oro kokybei šalies miestuose turi azoto dioksidas,
kurio nemažai į atmosferą išmeta tiek stacionarūs, tiek mobilūs taršos
šaltiniai. 1996 m. vidutinė metinė NO2 koncentracija miestuose sudarė 0.02-
0.03 mg/m3 ir neviršijo vidutinės DLK – 0.04 mg/m3 . Maksimali šios
priemaišos koncentracija Vilniuje balandžio mėn. siekė 0.62 mg/m 3, t.y.
viršijo vienkartinę DLK (0.085 mg/m3) 7 kartus (1 pav.). Naujojoje Akmenėje
didžiausia koncentracija kovo mėn. siekė beveik 4 DLK, kituose miestuose
svyravo tarp 1-2.6 DLK, tik Kėdainiuose buvo mažesnė. Vilniuje
3
4.5% per metus atliktų NO2 bandinių viršijo leidžiamą dydį, kituose
miestuose tokie atvejai sudarė 1-2%. Daugumoje miestų didžiausi dydžiai
buvo nustatyti tomis dienomis, kai vyravo blogos teršalų išsisklaidymui
sąlygos. Per paskutiniuosius penkerius metus daugumos miestų ore NO2
koncentracija palaipsniui mažėjo, tik Panevėžyje ir Kėdainiuose pastebima
didėjimo tendencija, o Ventos gyvenvietėje beveik nesikeitė (2, 6, 10
pav.).
Dulkių koncentracijos vidurkis Lietuvos miestuose sudarė 0.1 mg/m3 ,
(DLK vid.= 0.15 mg/m3 ), o Panevėžyje ir Mažeikiuose buvo lygus analitiniam
nuliui. Didžiausi nustatyti dydžiai tik Klaipėdoje, Panevėžyje ir
Mažeikiuose buvo mažesni už vienkartinę DLK (0.5 mg/m3) , kituose miestuose
viršijo leidžiamą dydį 1.2 – 2.6 karto. Didesnė dulkių koncentracija už
leidžiamą randama retai – apie 1 % per metus atliktų bandinių. Lyginant su
1995 m. daugumoje miestų dulkių koncentracija sumažėjo (11 pav.). Naujosios
Akmenės ore cemento dulkių taip pat buvo mažiau:
metinis vidurkis neviršijo
leidžiamo dydžio (DLK vid.=0.1 mg/m3), o maksimalus dydis viršijo
vienkartinę DLK (0.3 mg/m3) 2.7 karto, 1995 m. – beveik 8 kartus. Viršijimo
atvejų pasikartojimas sumažėjo nuo 18% 1995 m. iki 3.5% 1996 m. Tačiau per
paskutiniuosius penkerius metus Naujojoje Akmenėje ir Ventos gyvenvietėje
nustatyta šios priemaišos koncentracijos didėjimo tendencija, kituose
miestuose užterštumas dulkėmis palaipsniui mažėjo, tik Vilniuje beveik