norvegijos gamta
Norvegijos karalystė – tai valstybė Š. Europoje, Skandinavijos pusiasalyje, nutįsusi iš šiaurės į pietus 1752 km siaura juosta. Didžiausias jos plotis – 434 km, o mažiausias – tik 6,3 km. Norvegijoje yra labiausiai į šiaurę nutolęs Europos žemyno kyšulys – Niordkiūras. Apie 1/3 Norvegijos teritorijos yra į šiaurę nuo poliaračio. Vakaruose Norvegijos krantus skalauja Šiaurės ir Norvegijos jūros, o šiaurėje Barenco jūra. Rytuose Skandinavijos kalnai Norvegiją skiria nuo Švedijos, o šiaurėje ji ribojasi su Suomija ir Rusija. Šalies pavadinimas kilo iš žodžių Nord vegr (kelias į šiaurę). Norvegija Atlanto vandenyne valdo Špicbergeno salyną, Lokių s., Jan Mareno s., Atlanto pietuose – Buvė s.
Valstybės plotas – 324 219 kv.km.
Gyventojų sk. – 4 316 000.
Sostinė – Oslas.
KRANTAI
Krantai aukšti, uolėti, išraižyti fiordų. Fiordai susidarė tektoninių lūžių vietose. Ilgiausias (204 km) Norvegijos fiordas – Sognefiordas. Kadangi Norvegijoje gausu fiordų, tai ji pradėta vadinti fiordų kraštu. Tik Oslo ir Tronheimo fiordų krantai vietomis nuolaidūs. Arti krantų daug salų (150 000) ir šcherų.
RELJEFAS
Labai kalnuotas kraštas. Beveik 2/3 teritorijos yra > 500 m aukščio. Didesnę dalį Norvegijos užima Skandinavijos kalnai. Jų šlaitai statūs, giliai išraižyti, rytiniai suskaldyti upių slėnių. Pietuose jie aukštesni (Galhiopigeno k. 2469 m; Glitertino k. 2452 m). Šiaurėje kalnai siauri, suskaldyti, taip pat ten yra žemas (300-500 m) Finmarko plokščiakalnis. Žemumų taip pat yra Norvegijos pietuose ir kai kur pajūryje, jų plotis vietomis 40-50 km. Kitur dažniausiai vyrauja plokščiakalniai (fieldai): Dovrefielis, Jostedalsbrė, Jotunheimas, Telemarkas.
KLIMATAS
Norvegijos klimatas subarktinis, jūrinis ir kontinentinis. Jį švelnina šiltoji Norvegijos srovė (Š.Atlanto srovės atšaka). Vasaros vėsios, vėjuotos, pajūryje dažni lietūs ir stiprūs vėjai. Aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus. Ten ištisus metus išsilaiko sniegas, yra ledynų (~5000 kv.km), kurie užima apie 1% Norvegijos ploto. Kritulių iškrinta 300-3000 mm per metus.
VIDAUS VANDENYS
Norvegija turtinga upėmis. Jos slenkstėtos, beveik visose yra krioklių (aukščiausias – Utigardo 610 m). Dauguma upių trumpos, bet siauros ir vandeningos. Jas maitina sniegynai, ledynai ir lietūs. Potvyniai pavasarį ir vasaros pradžioje. Ilgiausios upės: Gloma (611 km), Logenas (324 km).
Ežerai užima 4,7% Norvegijos ploto. Iš viso ežerų skaičius siekia 200 000. Šiaip ežerai nedideli. Didžiausi ežerai: Mnosa (359 kv.km), Femūras (205 kv.km), Riostvatnas (190 kv.km).
DIRVOŽEMIAI IR AUGALIJA
Miškai užima 24% Norvegijos ploto. Šiaurėje vyrauja tundra ir miškatundrė. Į pietus nuo 70 laips. š. pl. kalnų jauriniuose dirvožemiuose auga spygliuočių (eglių, pušų) miškai, vietomis yra beržynų. Pietuose, kur vyrauja rusvieji miškų dirvožemiai, pasitaiko bukynų ir ąžuolynų. Pietvakariuose plotai apaugę viržiais, bruknėmis, mėlynėmis. Aukščiau miškų zonos yra kalnų pievų ir tundrų.