ŠVEDIJA
Bendri duomenys
Plotas – 450000 km2
Gyventojai – 8946193 gyv.
Valdymo forma – konstitucinė karalystė
Valstybinė kalba – švedų
Tikėjimas – Evangelikų Liuteronų
Piniginis vienetas – Švedijos krona
Sostinė – Stokholmas (1,4 mln. gyv.)
Gyventojų ūkinė veikla: žemės ūkis – 3%, pramonė – 34%, aptarnavimo sfera –
63%Švedija – mūsų kaimynė Baltijos jūros vakariniame krante. Tai
didžiausia Šiaurės Europos ir trečia po Prancūzijos ir Ispanijos Europos
šalis, bet gyventojų skaičiumi ji tik šešiolikta. Iš šiaurės į pietus
Švedija nutįsusi beveik 1600 km. Švedijos jūrų siena 7000 km ilgio ir
ilgesnė nei sausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šią
šalį nuo Danijos.
Švedija padalyta į 24 administracines sritis – lenus, bet ją sudaro
trys istorinės-geografinės dalys:
1) pietinė – Jotlandas,
2) vidurinė – Sveatlandas,
3) šiaurinė – Norlandas, kuris apima 3/8 krašto ploto.
Švedija randasi šiaurės Europoje ir užima Skandinavijos pusiasalio
Rytinę dalį. Jos kaimynai vakaruose – Norvegija, o šiaurės rytuose –
Suomija. Botnijos įlanka yra Švedijos rytuose, Baltijos jūra skalauja
pietinius Švedijos krantus, Kategatas, Zundas ir Skagerakas –
pietvakariuose. Švedijai taip pat priklauso keletas salų Baltijos jūroje.
Didžiausios – Gotlandas ir Olandas.
Švedijos sostinė – Stokholmas. Jis taip pat ir didžiausias šalies
miestas.
2000 metų liepą Švedija ir Danija susijungė 10 mylių (16 km) ilgio
tiltu ir tuneliu tarp Kopenhagos (Danijos sostinė) ir Malmės miesto, kuris
yra trečias pagal dydį Švedijos miestas.
Žemėlapis
Vėliava
Gyventojai
Apie 96 % šalies gyventojų yra švedai. Švedų kalba priklauso germanų
kalbų grupei. Prie Suomijos sienos gyvena apie 30000 suomių, o Laplandijoje
– apie 15000 senųjų šiaurės gyventojų – samų. Didžioji krašto gyventojų
dalis išpažįsta liuteronybę.
Švedija – užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal žmonių gyvenimo
trukmę (78 metai). Gyventojų tankumas krašte labai nevienodas. Laplandijoje
1 km2 gyvena vos vienas žmogus, o Skonėje – daugiau kaip 100. Apie 83 %
žmonių gyvena miestuose, o Stokholme, Gėteborge, Malmėje ir jų
priemiesčiuose telkiasi trečdalis krašto gyventojų.
Pagrindinės etninės rasės yra baltieji – 88%; Samiai, suomiai, danai,
norvegai, jugoslavai, graikai, turkai ir kt. Emigrantai – 12%. Raštingų
gyventojų sudaro 99%.
Nedarbo lygis Švedijoje siekia 6,3 % plius apie 5 % tų gyventojų,
kurie praeina apmokymo programas (1998 m. duomenys). Darbingų žmonių sudaro
apie 4,552 mln. gyv., iš kurių 38,3% dirba visuomeninių-socialinių paslaugų
sferoje, 21,2% – kalnakasyboje ir gamybos pramonėje, 14,1% – komercijoje,
maitinimo sferoje, 9% – bankininkystėje ir draudime, 7,2% – ryšių sferoje,
7% – statybose, 3,2% – žemės ūkyje, žvejyboje ir miškininkystėje.
Kaime vyrauja didelės sodybos-fermos. Švedai mėgsta pieną ir pieno
produktus, valgo daug keptos mėsos ir žuvies, ruginius paplotėlius
(knekebriodus). Keletas labai pikantiškų patiekalų:
– višta, kepta molyje,
– alaus sriuba,
– žuvies pyragas,
– marinuotas kiškis ir t.t.
Kavą švedai geria 5-6 kartus per dieną. Populiariausios sporto šakos –
ledo ritulys, futbolas, slidinėjimas, orientacijos sportas.
Populiariausios šventės Švedijoje yra Šv.Kalėdos ir Joninės. Birželio
6-oji – Švedijos vėliavos diena – valstybinė šventė.
Nemažai švedų išgarsėjo visame pasaulyje: gamtininkas K.Linėjus,
fizikas A.Celsijus, dinamito išradėjas ir Nobelio premijos steigėjas
A.Nobelis, skulptorius K.Milesas, režisierius I Bergmanas, rašytoja
A.Lindgren ir daugelis kitų.
Valdymas
Oficialiai Švedija vadinama Švedijos karalyste, konstitucine
monarchija.
Nuo 1809 iki 1975 m. karalius buvo valstybės galva, tačiau jis
neturėjo daug galios. Pirmasis Švedijos karalius buvo Olaf Skötthomung, jis
buvo baptistas.
Dabartinis valdovas yra karalius Karlas XVI Gustafás (Carl Gustaf)
(1973).
Ekonominis suklestėjimas, paremtas neutralia politika, leido Švedijai
kartu su Norvegija tapti pionieriais sveikatos, darbo apsaugos ir
gyvenamojo būsto aprūpinimo programų sukūrime. 44 Socialistų vyriausybės
valdymo metai pasibaigė 1976 m. į valdžią atėjus konservatorių koalicijai.
Po 1982 m. rinkimų Socialistai vėl grįžo į valdžią. Tačiau po 1986 m.
vasario 28 d. Ministro Pirmininko Olof Palme nužudymo Švedija buvo tiesiog
priblokšta. Palme’s Socialistų vidaus politika buvo tęsiama jo įpėdinio
Ingvar’o Carlsson’o.
1991 m. rinkimus laimėjo nauja koalicija iš keturių konservatyvių
partijų. Ji įsipareigojo sumažinti mokesčius ir toliau kelti socialinio
aprūpinimo gerovę, tačiau nekeisti Švedijos neutralios užsienio politikos.
Pirmuoju ministru pirmininku
tapo Goranas Personas (Göran Persson) (1994).
1994 m. rugsėjo mėn. Socialistai Demokratai vėl iškilo po 3 metų pertraukos
kaip opozicinė partija.
Istorinė praeitis
Dabartinės Švedijos teritorijoje žmonės apsigyveno IX-VIII