Transporto geografijos esmė
Transporto geografija suprantama kaip plati transporto veiklos, bei su transportu susijusių faktorių visuma.
Transporto geografiją galima suprasti ir įvertinti kaip geografinių vietovių parinkimą optimaliems vežimams, oro įtaką krovinių vežimams, transporto parinkimą, transporto vystymąsi ir jo panaudojimą, ir multimodalinius vežimus.
Transporto geografija glaudžiai susijusi su transporto politika, marketingu, logistika, draudimu, bei ekspedicija, vežimo įvairiomis kryptimis dokumentacija, muitinėmis, ekologija, bei tarptautinėmis transporto organizacijomis.
Transporto geografija analizuoja šių komponentų problemas, neigiamus procesus, bei pateikia būdus bei sprendimus šių problemų šalinimui.
Transporto, kaip transporto geografijos elemento, samprata
Transportas geografiniu požiūriu transportas- tai ekonominės veiklos dalis susijusi su visuomenės didėjančių poreikių tenkinimu, keičiantis prekių ar žmonių geografinei vietai.
Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, tinkamai bei racionaliai išdėstant geografinėse vietovėse gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus ir stiprinant gamybą.
Atitinkamai pagal geografinių vietovių išsidėstymą, transportas gabena produkciją, sukurtą pramonėje bei žemės ūkyje. Ir būtent čia transportas atlieka gamybinį procesą, t.y. pakeičia šios produkcijos geografinę vietą, atitinkamai pristato vartotojui. Taip pat atsižvelgiant į geografinį išsidėstymą, transportas gamybos procesą sujungia su produkcijos realizavimu į vieningą visumą ir tam, kad reikalui esant galėtų tenkinti padidėjusius vežimo poreikius, turi būti papildomi pajėgumai.
Geografiniu požiūriu transportas- tai ekonominės veiklos dalis, kuri apibūdina ir pristatymo žaliavas į vietą, kur jas galima perdirbti arba pristatyti vartotojui į jam reikiamą vietą.
Taip pat labai svarbus dalykas, kad transporto pagalba užpildomi geografiniai trūkiai tarp gamybos ir vartotojo, tačiau jo paskirtis nebus reikiamai realizuota, jeigu nebus garantuotas krovinių ir keleivių pristatymas į reikiamus geografinius taškus.
Taip pat svarbu, kad egzistuotų maksimalus transportininkų panaudojimas nustatytose ribose.
Transportavime yra labai svarbūs operacijų apibūdinimai
Transporto operacijos:
medžiagų, produkcijos vežimas
krovinio pristatymas
iškrovimas/pakrovimas
sandėliavimas, saugojimas, rūšiavimas, žymėjimas.
krovinio realizavimas
transporto rūšies parinkimas
maršruto nustatymas
draudimas
klientų paieška
marketingas
muitinės paslaugos (tarpininkavimas)
Pagrindinės transporto operacijų uždavinys vežant produkciją- operacijų ekonomiškumas.
Transportinikai, koordinuojantys krovinių pristatymą, rengia perspektyvinius planus, įvertindami savo ir klientų reikalavimus.
Krovinių vežimo strateginio plano tikslas:
krovinių realizavimo rinkos tyrimas
racionaliausių maršrutų parinkimas
sandėlių plotų parinkimas
krovinių apskaita
aplinkos taršos problemos sprendimas
personalo patikimumas
vežimo greičio įvertinimas
terminalų išdėstymo klausimai
tarptautinių prekybos sąlygų (INCOTERMS) teisingas pritaikymas
Krovinių vežimas geografiniu požiūriu- tai terminas, apibrėžiantis daugelį operacijų, atliekamų nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo vartotojams.
Transporto geografijos tikslas- analizuoti kaip vystėsi transporto šakos (kelių, geležinkelių, oro, vamzdynų ir kt.), kokią įtaką turi šių transporto rūšių vystymuisi geografinė padėtis, prognozuoti transporto vystymąsi ateityje, numatyti investicijas, investicijų šaltinius, užsienio valstybių transporto sektoriaus įtaka, analizuoti ekologijos problemas bei numatyti priemones joms spręsti.
Pasaulio šalių transporto sistema ir jos vystymosi tendencijos
Šalies transporto išsivystymo lygis bei pobūdis priklauso nuo šių faktorių:
• ekonominis išsivystymo lygis
• šalies teritorijos dydis bei jos įsisavinamas šalies vykdomos transporto politikos
Pagrindiniai transporto sistemos darbą apibūdinantys rodikliai:
vežtų krovinių svoris
krovinių apyvarta (svoris ir atsumas)
keleivių apyvarta (keleivių kilometrai)
Transporto vystymosi tendencijos
1. Transportas vis dažniau specializuojasi vežti tam tikrus krovinius.
2. Keičiasi krovinių srautų geografija
3. Vis dažniau dubliuojamos tarptautinės reikšmės transporto komunikacijos
4. sistemos formavimas
5. Tarptautinės prekybos pobūdžio pasikeitimas su besivystančiomis šalimis
Tarptautinės transporto organizacijos
I. Pasaulio bendratransportinės organizacijos.
1. Europos transporto ministrų konferencija (ECMT)
2. Jungtinių tautų organizacija (JTO)
3. JTO prekybos ir vystymosi konferencija (UNCTAD)
4. JTO ekonominė komisija Europai (ECE)
5. Tarptautinė ekspeditorių asociacijų federacija (FIATA)
6. Visuomeninio transporto sąjunga (JUPT)
Europos transporto ministrų konferencija (ECMT) įkurta 1953 metais. Briuselyje ji buvo parengta Vakarų Europos tarptautinėje konferencijoje, nagrinėjant transporto problemas. ECMT tikslai:
a) Remti priemones norint efektyviau vystyti ir racionaliai naudoti Europos vidaus transportą, turintį tarptautinę reikšmę
b) Stiprinti ir koordinuoti tarptautinių
organizacijų, kurios užsiima Europos vidaus transporto veikla, įvertinant šioje srityje šalių narių transporto nacionalinių institucijų veiklą.
ECMT sudėtyje yra virš 30 valstybių.
ECMT organai:
o ministrų taryba
o pavaduotojų komitetas
o sekretoriatas
o specializuoti komitetai
o darbo grupės
Organizaciniams klausimams spręsti ir konkrečioms transporto problemoms nagrinėti sudaryti specializuoti pastovūs ir laikini darbo komitetai, ir grupės, į kurių sudėtį įeina ekspertai iš visų šalių narių.
ECMT atlieka didelį darbą geležinkelių ir automobilių kelių rekonstrukcijos ir statybos srityje, rekonstruoja vandens kelius.
ECMT sprendžia tokias problemas kaip transporto saugos klausimus, plėtoja pagrindinių krypčių komunikacijų tinklo, bei nustato šalims narėms krovinių vežimo kvotas.
ECMT atlieka daug mokslinio tyrimo darbų, rengia pasitarimus, kur nagrinėjami įvairūs vežimų reglamentavimo politikos galimybės ir mastai, taip pat mišrių vežimų kaina.
Dabar pagrindiniai nagrinėjami dalykai- multimodaliniai vežimai bei telekomunikacijos (IT naudojimas).
II. Tarptautinės kelių transporto organizacijos
1. Tarptautinė kelių federacija (IRP)
2. Tarptautinė automobilių federacija
3. Greitai gendančių produktų, vežamų kontroliuojamomis temperatūros sąlygomis tarptautinė organizacija.
4. Tarptautinė organizacija nelaimingiems įvykiems keliuose išvengti (PR)
5. Tarptautinė automobilių transporto sąjunga
III. Vandens transporto tarptautinės organizacijos
1. Baltijos ir tarptautinė jūrų taryba )BIMCO)
2. Tarptautinė švyturių tarybų asociacija (IALA)
3. Tarptautinė uostų ir prieplaukų asociacija (IARH)
4. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO)
5. Tarptautinis jūrų komitetas (IMC)
IV. Geležinkelio transporto tarptautinės organizacijos