Švedija
Turinys
Įžanga…………………………………………… 1
Geografinės žinios……………………………… 2
Demografinės žinios……………………………. 2
Žemėlapiai……………………………………… 4
Istorinės ir Politinės žinios…………………….. 6
Žymiausi Švedijos žmonės……………………… 8
Švedijos ekonomikos raida…………………….. 9
Ryšiai su Lietuva………………………………. 10
Literatūra………………………………………. 12
Karališkoji šeima
Švedija
Švedija yra viena iš Skandinavijos valstybių, su linksmais ir draugiškais žmonėmis, nuostabia gamta bei klestinčia ekonomika.
Valstybės santvarka:
Konstitucinė monarchijaKaralius:
Carl Gustaf XVI
Ministras pirmininklast:
Göran Persson Religija:
Visiška tikėjimo laisvė. Bažnyčios atskirimas nuo šalies valdymo planuojamas 2000.
Gyventojai: 8.8 mln.
Paviršiaus plotas: 450,000 km2
Gyventoju tankumas: 19/km2
Sostinė: Stockholm, 1.5 mln.
Didžiausia sala: Gotlandas, 3,001 km2
Ilgiausia upė:
Klarälven-Göta älv, 720 km Ežerai:
Apie 100,000, iš kurių 22 didesni nei 100 km2
Didžiausias ežeras: Vänern, 5,585 km2
Aukščiausia vieta:
Kebnekajse, 2,111 m
Karalius CARL JOHAN XIV, Pirmasis karališkosios Bernadetų dinastijjos atstovas
Geografinės Žžžžžžžžžžžinios
Ðvedija yra ðiaurës pusrutulyje. 55 – 67 laipsniø platumoj ir 10 – 22 laipsniai rytø ilgumos. Ji ið rytø ribojasi su Suomija, Botnijos jûra, ið ðiaurës ir ðiaurës rytø su Norvegija, o ið pietryèiø, pietø, pietvakariø skalauja Baltijos jûra. Ðvedijos jûrinës sienos ilgis apie 6700km. Švedijos Plotas – 410929km², ið jo iki 100m aukðèio – 25, 100 – 200m – 17. Ið pietø á ðiauræ driekiasi plokðèia Skonës lyguma, Smolando aukðtuma, raiþyta eþeringa Svealando þemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantëje yra daug salų, ðcherų ir fiordų . Didþiausios salos: Gotlandas- “Baltijos perlas”- 3001km², Elandas -1344km², Orustas – 346km². Miðkai uþima 53% viso Ðvedijos ploto, kalnai ir gleèeriai 16%, pelkës 11%, eþerai 8%, o dirbama þemë bei pievos ir ganyklostik 9% ðalies teritorijos. Ðvedija uþima pirma vieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Ilgiausia jos upë Tornelvas -570km, didþiausi eþerai: Venernas – 5585km², Veternas – 1912km², Melarenas – 1140 km², aukðèiausias kalnas Kebnekaizë – 2111m. Ilgiausias laivybinis kanalas Dalslando -255km su 28 ðliuzais.
Klimatas jûrinis su ðvelnia þiema ir vësia vasara pietuose ir centre; vidutiniø platumø klimatas yra þemyninis su atðiauria þiema ir ðalta vasara ðiaurëje.Vidutinė daugiametė temperatūra sausio mėnėsį šalies centre ir pietuose 0-5 laipsniai šalčio, Liepos mėnėsį Šiaurėje būna 10-11, centre ir pietuose 15-17 lapsniį šilumos. Kritulių kiekis kalnuose 1500-2000, lygumose 300mm, sniego danga išsilaiko 5-7 mėn.
Gamtosauga. Šalyje 20 nacionaliniø parkø: Serek, Stora, Sjofallet, Padjelanta ir kt., 16 ichtiologiniø, 60 zoologiniø, 230 omitologiniø rezervatø ir apie 1000 draustiniø .Visi draustiniai ir rezervatai užema 5% ðalies ploto.
Demografinës þinios.
Gyventojø skaièius pirmàjá milijonà pasiekë 1620m. , antrà – 1767m., treèià – 1809m., penktà – 1896m., septintà – 1950m., aðtuntà – 1969m., Gyventojø sakièius 1985m. buvo 8360000, 1990 – 8527000, dabar gyvena apie 8.64mln. þmoniø. Gyventojø tankumas – 21þm/1km².
Vidutinis metinis gyventojø prieaugis yra +0.3%. 1000 gyventojø gimstamumas 13.6, mirtingumas 10.8.Nemažas kûdikiø mirtingumas 5.8. Švedijoje žmonės gyvena gana ilgai, Vidutinis sulaukiamas amþius metais: vyrø – 74.2, moterø – 80.6. Abu uþima 2 vietà Europoje, pagal ilgaamžiškumą .Šalyje gyvena daugiau moterų negu vyrų. Deja, Švedija užema pirma vieta pasaulyje pagal senø þmoniø, per 60m. – skaičių, neáskaitant mikrovalstybiø. Dël to, kad šalyje daug senø þmoniø, bijoma, kad ðvedai neiðnyktų .
.Pasaulyje gyvena apie 9mln. ðvedø, ið jø 86% Ðvedijoj, 9% JAV, 3% Suomijoje, 1% Kanadoje. Ðvedijoje gyvena apie 1mln. imigrantø, ið jø 420 tûkst. kitø ðaliø pilieèiø, 350 tûkst. gavusiø Ðvedijos pilietybæ ir 280 tûkst. imigrantø, gimusiø Ðvedijoje, palikuonys. Didëja gimstamumas daugiausia dël jaunesnio gimdanèiøjø amþiaus, taip pat maþesnio laikotarpio tarp gimdymø. Ðeimos idealas du vaikai – berniukas ir mergaitë. Nemaþëja vedybø, nedaugëja skyrybø, nors 50% vaikø nesantuokiniai .
Dauguma gyventojų dirba pramonėje (34 proc.) , žemės ir miškų ūkyje, žvejyboje tik 6 proc., statyboje 8 proc, transporte ir ryšiuose 7, prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse 44 proc.
Miestai. Miestu laikoma gyvenvietë, turinti daugiau kaip 200 þmoniø, o atstumai tarp namø neturi virðyti 200 metrø. Miestuose gyvena didþioji dalis gyventojų , beveik- 84%. Didþiausi miestai yra Stokholmas – 1682, Geterborgas – 452, Malmë – 234, Upsala – 169, Linèepingas – 131, Norèepingas – 123, Vesterosas – 120, Erebru – 120, Jonèepingas –
109, Helsingborgas – 106, Burosas 102.
Vienas iš seniausių Švedijos miestų yra sostinė Stocholmas arba dar vadinamas ”Melareno karalienė”.Jis yra įsikūręs ant keturiolikos salų ir apie jo atsiradimą yra sukurta daug sagų ir legendų.Toje vietoje, kur Melareno ežeras įteka į Baltijos jūrą, buvo ŪII amžiuje pastatyta tvirtovė, sutrumpintai vadinama Stockolm ( “stock” -rąstas, “Holm”- sala) .Miestas smarkiai išaugo ir turi 770 tūkstančius gyventojų ir skaičiuojant su priemesčiais jame gyvena viena septintoji šalies gyventojų.
Ðvedija suskirstyta á administracinius rajonus – lenus:
Lenas lietuviðkai-ðvediðkai Plotas km² Gyventojø sk. tûkst. Sostinë
Blekingë – Blekinge 2.941 150 Karlskruna
Elvsborgas – Alvsborgas 11.395 438 Venersborgas
Erebru – Orebro 8.519 271 Erebru
Estergotlandas – Ostergotland 10.562 400 Linèepingas
Geterborgas ir Bohucas Goteborg/ Bohus 5.141 736 Geteborgas
Gotlandas – Gotland 3.140 57 Visbiu
Halandas – Halland 5.454 251 Halmstadas
Jemtlandas – Jamtland 49.443 135 Estersundas
Jevleborgas – Gavleborg 18.191 288 Jevlë
Jonèepingas – Jonkoping 9.944 307 Jonèepingas
Kalmaras – Kalmar 11.170 240 Kalmaras
Koparbergas – Kopparberg 28.194 287 Falunas
Kristianstadas – Kristianstad 6.087 287 Kristianstadas
Kronobergas – Kronoberg 8.458 176 Vekðë
Malmëhusas – Malmohus 4.938 771 Malmë
Norbotenas – Norrbotten 98.913 263 Luleo
Sedermanlandas – Sodermanland 6.060 253 Niuèepingas
Skaraborgas -Skaraborg 7.937 274 Mariestadas
Stokholmas – Stockholm 6.488 86 Stokholmas
Upsala – Uppsala 6.989 1.630 Upsala
Vermlandas – Varmland 17.584 284 Karlstadas
Vesterbotenas – Vasterbotten 55.401 250 Umeo
Vesternorlandas – Vasternorrland 21.678 260 Hernesandas
Vestmanlandas – Vastmanland 6.302 257 Vesterosas
Vidaus vandenys 39.035
ÐVEDIJA – SVERIGE 449.964 8.527 Stokholmas
Stockholmas
storinës ir politinës þinios
Pirmieji gyventojai , atsikraustę į Švediją, buvo Normandų medžiotojai ir žvejai. Jie atkeliavo į Skandinaviją per Daniją , susidariusiu sausumos tiltu. Iš pradžių jie gyveno olose, vėliau pradėjo statytis trobeles.Pirmykščiai žmonės vertėsi miško gėrybių rinkimu,žvejojimu,medžiokle.Pirmykščių žmonių bendruomenėje moterys susidurdavo su išnaudojimu socialinems ir religinėms reikmėms.Medžiotojų bendruomenėje žmonių skaičius buvo samoningai ribojamas abortais, susilaikymu arba net naujagimių žudimu;daugiausia mergaičių. Klasikinis darbo pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų buvo, toks, kad vyrai rūpindavosi šeimos išmaitinimu, o moterys – vaikais bei įvairiais indais ir rakandais.
III tūkstantmetyje pr.m.e paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė.II tūkstantmetyje įsiveržė gyvulių augintojų gentys .jos pavergė vietos gyventojus.Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų gentys svijonai ir gautai. I tūkst. Viduryje, įrant pirmykštei bendruomenei įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia.
VIa. Vidurinėje Švedijoje įsikūrė svijonų valstybė – Svearikė. VIII-XIa. Viduryje Švedų Vikingai rengė prekybinius žygius į Rusiją, Pabaltyjį, Bizantiją , arabų Klifatą , puolė pavolgio Bulgarus ir Kazachus. Atsirado mainų prekybos centrų: Birka ir Gotlando sala. Xa. pradėjo kurtis centralizuota feodalinė valstybė . Nuo XIa. Pradėjo plisti krikščionybė. Taip pat stipri Svitjodų karalystė užkariavo visą šalį ( išskyrus pajūrį); pradėjo klostytis Švedų tautybė.
Iki XIV a. Švedija ekonomiškai ir politiškai atsiliko nuo Danijos ir Norvegijos. Feodaliniai santykia klostėsi lėtai, ilgai išliko gentiniai įstatymai ir tradicijos. Silpna karalių valdžia rėmėsi dvasininkijos luomu, jai dalijo žemes.Tuo metu išaugo nauji prekybos centrai Kalmaras, Sigtūra.
XIII a. pabaigoje kūrėsi luominė santvarka.
Pagal 1319- 55 metų uniją su Norvegija Švedijos karaliumi tapo Magnus Eriksonas. Jam valdant įvestas karaliaus valdžią ribojantis Langstagas , o 1359 metais pirmą kartą sušauktas Riksdagas, Švedija suskirstyta į lenus.