VIKINGŲ ISTORIJA
Vikingų protėviai nuo seno įsikūrė Skandinavijoje, dabartinėse Norvegijos,
Švedijos ir Danijos žemėse. Didžiojoje Skandinavijos teritorijos dalyje
auga miškai ir pievos. Įvairių rūšių medžiai puiki žaliava, kurią žmonės
išmoko apdoroti vis geriau. Tobulėjo įrankiai, ginklai, laivai ir sausumos
priemonės. Nuo seniausių laikų medžiotojai naudojo slides, o vėliau buvo
gaminamos pažiūžos, rogės ir vežimai.
Vikingai puikiai derino skirtingas transporto priemones. Sutikę upėje
kliūtį, laivus išardydavo, pakraudavo ant apvalių rąstų ar medinių pavažų
ir tempdavo sausuma daugelį kilometrų.
Jūra-įprastinė vikingų stichija. Ji siejo skandinavus su aplinkiniu pas-
auliu. Vikingai buvo prityrę jūrininkai. Plaukimo greitį nustatydavo pagal
vėją, kryptį-pagal saulės laikrodį, o paukščiai, srovės, vandens spalva,ledo
lytys ir rūkas jiems padėjo nustatyti buvimo vietą.
Kai pasaulis susipažino su vikingais, jie jau buvo nuėję ilgą istorijos
Kelią, turėjo tvirtas karių, pirklių ir pirklių tradicijas. Vikingai keliavo
arasti naujų žemių ne vien dėl to, kad mėgo nuotykius. Jiem rūpėjo plėsti
prekybą. Drąsūs jūrininkai ir keliautojai, pusiau plėšikai, pusiau pirkliai,
plaukė ieškoti naujų žemių ir turtų.
Užkariautose žemėse vikingai įrenginėjo uostus, kūrė prekyvietes.
Prekiavo kailiais, arkliais, oda, alumi, mediena, alavu, gintaru, ginklais.
Pirko druską, prieskonius, vyną, arbatžoles, sidabrą, auksą, vilnonius kilimus, vazas, šilką, sidabru siuvinėtus audinius. Ypač pelnėsi iš prekybos vergais.
Perplaukę Baltiją, vikingai leidosi gilyn į žemyną didelėmis laivuojamomis upėmis. Dažniausiai jie plaukdavo Dnepru į Juodąją jūrą, o
Volga-link Kaspijos. Pakeliui steigė prekybos ir ginybos stovyklas. Rusijos
glumoje atsiranda vikingų įkurtos Naugardo, Smolensko ir Kijavo kunigaikštystės. Vikingai įkūrė Jorko karalystę Anglijoje, Normandijos kunigaikštystę Prancūzijoje.
Kai kurie vikingų laivai nusigavo net iki Naujojo pasaulio. Pirmiausia
jie atrado Islandiją. Vėliau išsilaipino vakariniame Grenlandijos krante.