ES. Valstybė: Suomija.
Darbą atliko:
klasės mokinys.
Mokytojas:
2004.
Turinys
1. Suomijos simbolika…………………………………………….1 psl.
2. Suomijos valstybės geografine padėtis…………………..2 psl.
3. Suomijos sostinė ir kiti miestai……………………………..3 psl.
4. Suomijos politinė sistema…………………………………….5 psl.
5. Suomijos kultūra…………………………………………………6 psl.
6. Suomijos istorija………………………………………………….7 psl.
7. Suomijos pavadinimo kilmė…………………………………nenustatčiau.
8. Suomijos į ES sajungą…………………………………………nenustačiau.
Suomijos vėliava
Suomijos herbas
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų ir upių. Fiziniame žemėlapyje matyti, kad paviršius žemėja į pietus. Suomijoje vyrauja lyguma: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uolėti volai, iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir geležinkeliai. Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Kranto linija labai vingiuota dėl daugybės įlankėlių; pakrantėje daug mažų uolėtų salų – šcherų.
Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartų ardė eroziniai reiškiniai. Maždaug prieš 3 mlrd. metų susiformavusį jo pamatą sudaro daugiausia granitai ir gneisai. Jie daug kur iškyla į paviršių. Ledynai tų uolienų atplaišų atnešė ir į Lietuvą, paliko Baltijos aukštumose. Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo apledėjimas. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11000, o visai ištirpo prieš 8 000 metų. Suomijos paviršius, kadaise prislėgtas ledynų, dabar kyla (30-90 cm per 100 metų).
Suomijos miestai
Suomija yra švariausia nepriklausoma valstybė.
Suomijos himnas – odė šalies gamtai. Valstybės vėliavos spalvos reiškia: mėlyna – ežerus, balta – šaltas ir snieguotas žiemas.
Helsinkis įkurtas 1550 m., sostine tapo 1812 m. Miestas savo architektūra labai panašus į Sankt Peterburgą, galbūt todėl, kad abu jie pastatyti Rusijos caro liepimu.
Suomio stereotipinis įvaizdis: neskubantis, sąžiningas, patikimas, stiprus, tylus.
Suomija garsėja savo saunomis, t.y. garinėmis pirtimis. Sauna neatsiejama suomių gyvenimo dalis. Suskaičiuota, kad Suomijoje yra apie 1.6-2 mln. saunų. Tai reiškia, kad 1 sauna tenka 3 suomiams. Juokaujama, kad suomiai turi daugiau saunų nei automobilių.
Suomija yra viena iš pasaulio popieriaus gamybos ir eksporto lyderių.
Suomiai vairuotojai pagrįstai laikomi vienais geriausių pasaulyje; jie turi nemažai įvairių ralio ir „Formulės 1 „nugalėtojų (garsiausias Mika Hakkinen). Suomijoje, Laplandijoje, netoli Rovaniemio yra Santa Klauso miestelis, kuriame visi namai suręsti iš rąstų ir ten yra Kalėdų Senelio namas. Bet įdomiausia apsilankyti šalia miestelio įkurtame Kalėdų Senelio parke. Didžiulėje uoloje (požeminiame urve) – visas pramogų pasaulis.
Suomijoje yra didžiausias procentas miškų užimamos teritorijos pasaulyje (69%).
Suomija – daugiausiai salų turinti šalis pasaulyje (apie 188 tūkst.).
Suomijoje – žemiausias korupcijos lygis pasaulyje.
10% šalies teritorijos užima ežerai (jų yra per 50 tūkst.), todėl Suomija dažnai vadinama „tūkstančių ežerų kraštu“. Suomija yra pirmoji šalis pasaulyje, kurioje moterys gavo vienodas teises su vyrais balsuoti ir dalyvauti rinkimuose; 1907 m. pirmosios moterys tapo Suomijos parlamento narėmis.
Suomijos politika
Lietuva ir Suomija jau 10 metų aktyviai bendradarbiauja dvišaliu pagrindu ir daugiašaliame kontekste. Tvirti ryšiai sieja Lietuvos Seimą) ir Suomijos Eduskuntą grupės, reguliariai keičiamasi delegacijomis. Vyriausybių bendradarbiavimas įgyja vis labiau praktinį, į konkrečių nūdienos uždavinių sprendimą orientuotą, pobūdį. Abipusiai naudingą, supratimu ir pagarba grįstą bendradarbiavimą tarp lietuvių ir suomių tautų įprasmina aukščiausio lygio susitikimai. Suomijos Prezidentė Tarja Halonen valstybinio vizito į Lietuvą buvo atvykusi 2002 m. kovo 6-7 d.d., Lietuvos Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ketina aplankyti Helsinkį 2002 m. gegužės 14 d
Lietuva ir Suomija bendrai darbuojasi įvairiose tarptautinėse ir regioninėse organizacijose, tame tarpe Jungtinių tautų organizacijoje, Europos Taryboje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, NATO PVT programoje, Baltijos jūros valstybių taryboje, Šiaurės –
Baltijos valstybių grupėje (NB8) ir kt. Pastaruoju metu vyksta ypač intensyvus darbas Europos Sąjungos rėmuose Ruošdamasi narystei ES, Lietuva perima geranoriškai teikiamą Suomijos patyrimą ir pagalbą, kartu dalyvauja, formuojant bendrąją Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politiką
GYVENTOJAI
Suomiai sudaro daugiau kaip 93% šalies gyventojų, o švedai – tik 6%. Šiaurinėje dalyje gyvena beveik 2500 Samių, kitos tautinės grupės sudaro tik 1%. Tačiau nors švedų gyventojų skaičius ir mažėja, Suomijoje jie turi savo politinę partiją, savo tautines mokyklas, institucijas. 58% Suomijos gyventojų yra miestiečiai. Suomių ir švedų kalbos yra abi oficialiosios. 93% kalba suomių kalba, kilusia iš fino-ugrų kalbų. Apie 6% žmonių, gyvenančių Alandų salyne, kalba švediškai. Taip pat Suomijoje gyvena samiai (lapiai).
Lapiai, arba samiai, — tai tauta, turinti savo kalbą ir tradicijas. Praeityje lapiai gyveno beveik visoje vidinės Suomijos teritorijoje, vėliau šiose vietose daugėjant suomių jie buvo nustumti į šiaurę. Pagrindinis jų užsiėmimas — elnininkystė, kuria pastaruoju metu susidomėjimas mąžta. Suomijos vyriausybė stengiasi išlaikyti tradicinius šios mažos tautelės verslus. Iš 200 tūkstančių Lapijos gyventojų 6500 yra lapiai, bet tik daugiau kaip vienas tūkstantis jų dar nepamiršo gimtosios kalbos. Lapiai — klajoklių tauta. Tačiau daugiau kaip prieš 30 metų paskutinė lapių šeima nustojo klajoti. Iki tol klajokliai gyvendavo palapinėse, suręstose iš aukštų medžio karčių ir apdengtose elnių kailiais. Jas vadino kota. Tokiai palapinei uždengti reikėdavo net 60 elnių odų.