Lenkija-mūsų pietvakarių kaimynė,su kuria turime 110km ilgio sieną.Lenkijos dalies gamta ir kraštovaizdis panašus į Lietuvos.Lenkijos plotas- 312 680 km2.Joje gyvena 37,9 mln.(121žm./km2)
Kalba lenku kalba.Didžioji dalis-katalikai.
Gamta.Šalies fiziniame žemėlapyje aiškiai vyrauja žalia spalva,žyminti Lenkijos žemumą.Vidutinio krašto aukštis-173 m aukščiau jūros lygio (Europos vidutinis aukštis yra apie 320 m.Iš lėktuvo nesunku pastebėti,kad beveik pusė krašto ploto yra suarta ir įdirbta.Pagal dirbamosios žemės dalį Lenkiją Europoje lenkia tik Danija ir Vengrija.Tačiau ne visą šalies plotą užima Lenkijos žemuma.Krašto paviršius skirstomas tam tikromis platuminėmis juostomis.
Šisurėje driekiasi pajūrio žemuma.Jos seklios įlankos,smėlio paplūdimiai ir ilgos nerijos su smėlio kopomis labai primena Lietuvos pajūrį.Vyslos žemupyje yra užliejamų pievų ,išvagotų sausinimo kanalų,kuriuos supa apsauginiai pylimai su vandens pertekliaus reguliavimo stotimis.Tie vaizdai vėlgi primena Nemuno deltos kraštovaizdį.
Labiau į pietus eina ežerynų juosta,kurią vakaruose sudaro Pamario,o rytuose-Mozūrijos ežerynai.Šiame kraštovaizdyje vyrauja paskutinio ledynmečio(pasitraukusio prieš 12-15 tūkst.suformuotos kalvos ir gausybė įdubas apsėmusių ežerų (daugiau kaip 7000).Kalvos ‘nusėtos’ ledyno paliktų riedulių,kaip pas mus prie Trakų ir Aukštadvario.
Dar toliau į pietus,Lenkijos viduriu nuo Odros ir Bugo tęsiasi lygumos su plačiais platuminiais senslėniais,suformuotais ledynų tirpsmo vandenų.Tai Didžiosios Lenkijos,Silezijos,Mazovijos-Palenkės žemumos.
Tolesnę juostą sudaro neaukštos(400-600 m)Silezijos,Mažosios Lenkijos,Liublino aukštumos,išvagotos upių slėnių ir griovių.
Pietuose ,palei Čekijos,Slovakijos sieną,driekiasi kalnų ruožas.Vakaruose yra Sudetų kalnai(Snežkos viršūnė iškilusi 1602 m)su giliomis įdubomis,o rytuose-Karpatų kalnų masyvai,vadinami Beskidais ir Tatrais.(Aukščiausias Lenkijoje (2499m)-Risų kalnas.)Savo išvaizda jie primena Alpes,nors du kartus už jas žemesni.Aštrios,ir vasarą sniego dengiamos viršūnės,tarpekliai ir ledyniniai ežerai,palyginti aukštas iškilimas virš aplinkos-būdingas Alpių vaizdas.
Lenkijos teritorija atvira oro pernašoms iš vakarų,šiaurės ir rytų.Apie 200 dienų per metus vyrauja drėgnos,iš Šiaurės Atlanto atkeliavusios oro masės,ir apie 100 dienų-žemyninės iš rytų ,atnešančios žiemą šaltį,o vasarą-karštį.Todėl Lenkijos KLIMATAS apibūdinamas kaip vidutinių platumų žemyninis,pereinamasis iš jūrinio Vakarų Europos į žemyninį Rytų Europos.
Sausio vidutinė temperatūra kalnuose –6, Lenkijos rytuose- -4, o vakaruose-apie 0.Sniego danga rytinėje dalyje išsilaiko 2-3,vakarinėje-1-1,5 mėn.,o Tatruose-net 200-230 dienų per metus.Vidutinė liepos temperatūra krašto viduryje būna –10-14,o pajūryje –14-16.
Kritulių po visą šalį iškrinta nevienodai.Mažiausiai – lygumoje,krašto viduryje,-500-600 mmčpajūryje ir aukštumose-apie 800mm,o kalnų šlaituose-daugiau kaip 1000mm.Daugiausi krituliu iškrinta vasara.
Lenkijoje gana tankus upių tinklas,nors krašto viduryje vandens neužtenka.Beveik visos upės priklauso Baltijos jūros baseinui.Didžiausios-Vysla(1074km),Odra(Oderis),Varta ir Bugas-laivuojamos,jas jungia laivybos kanalų tinklas.Vyslos ir Odros ištakos yra kalnuose,ir vasaros pradžioje sniego tirpsmas ir liūtys jose sukelia poplūdžius.Tačiau pavasarį upės patvinsta smarkiau.
Krašte yra daugiau kaip 900 ežerų,didesnių kaip 1 ha.Beveik visi ežerai ledyninės kilmės ir dauguma jų yra šiaurinėje ir rytinėje krašto dalyje.Didžiausias Sniardvų(114 km2),o giliausias-Ančios(108m)ežeras.
Daugiau nei pusę krašto teritorijosdengia velėniniai jauriniai smėlio ir priesmėlio dirvožemiai.Miškinguose pietvakariuose yra miškų rudžemių,o kalnuose-kalnų rudųjų.
Viduramwiais didwiuliai Lenkijos teritorijos plotai buvo apauge miškais.Vyravo lapuočių ,daugiausiai ąžuolų ir bukų miškai.Nuolat kertamų jų sparčiai mažėjo.Dabar miškai užima 22%krašto ploto.Vakaruose ir rytuose vyrauja atsodinti pušynai,o kalnų šlaituose-bukų,eglių,kėnių miškai.
Kertant miškus labai nukentėjo krašto gyvūnija ir augalija.Daugmaž visa ji išlikusi saugomose teritorijose.Šalyje įsteigta 13 nacionalinių parkų ir apie 700 draustinių bei rezervarų.Žymiausi yra Belovežo girios ir Aukštųjų Tartų nacionaliniai parkai.Belovežo girioje išsaugotas senas kraštovaizdis:penkiasdešimt metrų aukščio sengirės eglės ir pušys,apie 1000 rūšių augalų ir didžiausia stumbrų banda.Be to , miškuose gyvena briedžių,stirnų,elnių,šernų ir dar kitokių gyvūnų kurie paplite pas mus.Iš paukščių minėtini kurtiniai,kurapkos,tetervinai ir daugybė giesmininkų rūšių.
Gyventojai.Apie 98% gyventojų yra lenkai.Dar,ypač pasienyje,gyvena baltarusių,ukrainiečių,lietuvių(šių-apie30000),žydų ir kitų tautybių žmonių.Lenkų kalba priklauso vakarų slavų kalbų pogrupiui,jie vartoja lotynišką raidyną.Po antrojo pasaulinio karo,pasikeitus Lenkijos vakarinėms ir rytinėms sienoms,gyventojai daug kilnojosi ir maišėsi.Dabar daugiau kaip 60% žmonių gyvena miestuose.Didžiausias gyventojų tankumas yra centre ir pietuose(Katovicų ir
Lozės vaivadijose-daugiau kaip 600 žm./km2).Beje,Aukštutinės Silezijos miestų ir miestelių santalkoje(aglomeracijoje)gyvena daugiau kaip 2,5 mln. žmonių.