Turinys
1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………………..2
2. Magmatizmas…………………………………………………………………………………………..3
2.1 Efuzinis magmatizmas (Vulkanizmas)…………………………………………………..3
3. Magminės efuzinės uolienos………………………………………………………………………3
3.1. Efuzinių uolienų klasifikacija………………………………………………………………4
4. Vulkanizmo charakteristika………………………………………………………………………..4
4.1. Vulkaninės stadijos…………………………………………………………………………….5
4.2. Naudinga vulkanų veikla…………………………………………………………………….6
5. Geoterminė energija ir jos panaudojimas Lietuvoje……………………………………….7
6. Išvados…………………………………………………………………………………………………….8
7. Naudota literatūra……………………………………………………………………………………..9
1 ĮVADAS
Žmonių gyvenimas Žemėje nesudaro nė tūkstantosios gyvybės egzistavimo mūsų planetoje trukmės dalies. Kad ir kokie didžiuliai būtų technikos laimėjimai, mūsų galios, palyginti su beribėmis gamtos jėgomis, vis dar labai menkos. Pavyzdžiui Lakio ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje 1783 m. buvo 50 kartų galingesnis už megatono galingumo vandenilinę bombą ir išskyrė energijos 30kartų daugiau, nei per metus pagamina viso pasaulio elektrinės.
Tyrinėdami mūsų planetos sandarą, sužinome, kas verčia žemynus, kuriuose gyvename, pamažu dreifuoti (slinkti) Žemės paviršiumi, kaip šis jų slinkimas sukelia vulkaninius reiškinius (vulkanizmą). Tos žinios padeda mus suprasti, kodėl ugnikalniai per kelias sekundes gali nuniokoti neaprėpiamą plotą.
Ištyrus būdingus ugnikalnių veiklos reiškinius , galima apskaičiuoti kur ir kada įvyks šios stichinės nelaimės. O ištyrus geoterminius (požeminius) vandenis pritaikyti juos buityje.
Geologijos svarba pramonei akivaizdi. Gamtinės mineralinės žaliavos – daugelio ūkio šakų pagrindas. Žmonija negali egzistuoti, nenaudodama gamtos išteklių. Gelmių turtų – mineralinių žaliavų, požeminio vandens – panaudojimas vis didėja.
2. MAGMATIZMAS
Magminės uolienos susidaro iš silikatinio lydinio. Jos skirstomos į plutonines ir vulkanines. Plutoninės formuojasi Žemės plutoje, o vulkaninės – jos paviršiuje. Todėl magmatizmo sąvoka apima ir platonizmą, ir vulkanizmą. Lydžiausios Žemės plutos uolienos yra granitai. Eksperimentiškai įrodyta, kad gali išsilydyti iš molių, smiltainių Žemės plutoje tam tikroje temperatūroje ir slėgyje. Dalis granitų susidarė ne iš lydalo, bet iš tirpalų paveiktos kietosios medžiagos. Šitokios uolienos yra ne magminės, tačiau jas kartais būna sunku atskirti nuo uolienų, išsikristalizavusių iš magmos. Pastarosios taip pat persikristalizuoja, veikiamos karštų tirpalų (fluidų), išsiskyrusių iš to paties magminio židinio, arba fluidų ir slėgio, susijusio su regionu metamorfizmu.
Žemės pluta kontinentų ribose yra senesnė ir storesnė už esančią po vandenynais. Kontinentuose „granitų sluoksnis“ slūgso ant „bazaltų sluoksnio“, po vandenynais „ granitų sluoksnio“ nėra. Tačiau šie abu pavadinimai yra sąlygiški. Bazaltas – vulkaninė uoliena, kuri susidaro tik Žemės paviršiuje, greitai vėstant lavai. Todėl jo sudėtyje esama nespėjusio išsikristalizuoti vulkaninio stiklo.
2.1. EFUZINIS MAGMATIZMAS (vulkanizmas)
Efuzinis magmatizmas, arba vulkanizmas yra kompleksas reiškinių, susijusių magmos išsiliejimu į paviršių ir atmosferą. Magma pakeliu diferencijuojasi, paviršiuje išsilieja išsilydžiusi skysta magma, išmetami kieti produktai (luitai, nuolaužos, vulkaninės bombos ir lapinės), smėlis, pelenai, iškyla dujos ir vandens garai.
Pirminė medžiaga, iš kurios susidaro magminės uolienos, vadinama magma. Tai labai sudėtingas silikatinis lydinys, turintis įvairių dujų ir garų. Magma išsiliejusi į Žemės paviršių netenka dujų bei garų ir virsta lava. (it. lava „susilydžiusi masė“).
3. MAGMINĖS EFUZINĖS UOLIENOS
Magminės uolienos susidaro, auštant ir stingstant magmai. Jeigu magma aušta ir stingsta iš lėto (Žemės plutos gelmėse), susidaro intruzinės, arba giluminės uolienos. Uolienos, kurios susidaro iš išsiliejusios į Žemės paviršių magmos, vadinamos efuzinėmis arba išsiliejusiomis. Šios uolienos susidaro, lavai išsiliejus žemės paviršiuje. Čia prie žemos temperatūros ir slėgio iš magmos greitai išsiskiria lakūs junginiai. Šios sąlygos nepalankios kristalizacijai. Todėl efuzines uolienas sudaro labai maži, mikroskopu ar tik rentgeno spinduliais nustatomi mineralų grūdeliai. Ilgainiui egzogeninių procesų poveikyje efuzinės uolienos keičiasi. Išskiriamos kainotopinės (palyginti, nepakitusios) ir paleotopinės (pakitusios) efuzinės uolienos. Kai magma patenka į anksčiau susidariusių uolienų plyšius ir, juos užpildžiusi, stingsta, susidaro gyslų uolienos.
Prie magminių
efuzinių uolienų priklauso bazaltas, liparitas ir t.t.
3.1. EFUZINIŲ UOLIENŲ KLASIFIKACIJA
Uolienos gali būti sudarytos iš vieno ar kelių mineralų. Uoliena, kurios sudėtyje yra tik vienas mineralas, vadinama monomineraline (gr. monos „vienas, vienintelis“+…).
Tokių uolienų pavyzdžiai gali būti gipsas, dolomitas. Jos vadinamos jas sudarančių mineralų vardu. Uolienos, sudarytos iš dviejų ir daugiau mineralų komplekso, vadinamos poliomineralinės (gr. poly „daug“+…) uolienomis. Pavyzdžiui, granitą sudaro feldšpatai, kvarcas, žėručiai ir kiti mineralai, o molį – kvarcas, feldšpatai, kaolinitas ir kiti mineralai. Pateikiama magminių efuzinių uolienų klasifikacijos lentelė (1 lentelė)
Magminių efuzinių uolienų klasifikacija