Efuzinis magnetizmas, arba vukanizmas, yra vienas iš geologinių procesų, suvaidinusių svarbiausia vaidmenį Žemės plutos susidarymo istorijoje. Nė viena Žemės plutos pėda nesusidarė be vulkanizmo pagalbos.
Vulkanai – tai angos Žemės plutoje, pro kurias nuolatos arba periodiškai į Žemės paviršių išmetami įvairūs vulkanų išsiveržimo produktai. Iš Žemės gelmių kylantis kanalas paviršiuje baigiasi nupjauto kūgio formos kalnu, kurio viršuje yra įduba, vadinama krateriu. Vulkano kūgis visą laiką didėja, išsiliejant ir stingstant ant jo lavai. Kūgis yra sluoksniuotas ir vadinamas sratovulkanu
Vulkanai skirstomi į veikiančius ir užgesusius. Tačiau šis suskirstymas yra sąlyginis. Dažnai šimtmečius neveikia vulkanai pradeda intensyviai veikti.
Žemės paviršiuje vulkanai pasiskirstę labai netolygiai. Dauguma jų yra trijose juostose. Dvi juostos turi meridianines kryptis. Viena tęsiasi Pietų ir Šiaures Amerikos vakarine pakrante, kita – rytine Azijos pakrante, per Taivanį, Filipinus, Naująją Gvinėją, Naująją Zelandiją iki Antarktidos. Trečioji juosta eina platumos kryptimi Viduržemio jūros pakrantėmis, Užkaukaze, Mažąja Azija iki Malajų salyno. Tačiau pasitaiko vulkanų ir Atlanto vandenyne, Afrikoje, Havajų salose ir kt.
Formuojantis kalnams, suardoma Žemės pluta ir išsiveržia vulkanai. Išsiverždami jie išmeta dujinius, skystus ir kitokius produktus. Dujos: vandens garai, vandenilis, deguonis, CO2, SO2, H2S ir kt. Aukštesnės kaip 180ºC temperatūros dujų išsiveržimas vadinamas fumarole, 180 – 100ºC – solfatare, žemesnės kaip 100ºC – mofete.
Vulkanų išmetami skysti produktai yra lava. Ji yra netekusi duju ir tuo skiriasi nuo magmos. Lavos temperatūra būna nuo 800 – 1300ºC . Atsižvelgiant į lavos sudėtį, ji būna bazaltinė, trahitinė ir andezitinė. Kuo daugiau lavoje SiO2, tuo ji klampesnė. Skysta lava teka iki 30 km/h, klampi 5 km/h greičiu. Iš lavos susidaro efuzinės uolienos. Žemės paviršiuje jos susiklosto srautų, dangų ir kupolų pavidalų. Srautai panašūs į sustingusias upes. Kupolai yra su nuolydžiu į visas puses ir kartais panašūs į kūgius. Kieti išsiveržimo produktai, prieš išsiverždami pripildo vulkano kraterį bei angą ir išsiveržimo metu išmetami į atmosferą. Išsiveržimo produktai priklausomai nuo jų didumo skirstomi į vulkaninius pelenus, vulkaninį smėlį, lapilius ir vulkanines bombas.
Vulkaniniai pelenai – smulkiausios silikatinių mineralų dalelės. Jie būna pilkos spalvos. Pelenai yra pagrindinė vulkanų išmetama kietų produktų masė. Sausi pelenai Žemės paviršiuje sudaro kelių metrų sluoksnį. Atmosferoje susimaišę su vandens garais, pelenai virsta purvu, kuris užlieja miestus ir gyvenvietes.
Vulkaninio smėlio dalelės būna nuo 1 iki 10 mm didumo.
Lipiliai – tai apvalūs sustingusios lavos gabalėliai, jų didumas – 1-3 cm.
Vulkaninės bombos yra stambūs sustingusios lavos gabalai, jų skersmuo – nuo 10 cm iki kelių metrų.
Pagal išsiveržimo pobūdį vulkanai skirstomi į keletą tipų: Krakatau, Pele, Havajų, Vezuvijaus, maarų, diatremų, plyšių.