ĮŽANGA
(Šioje dalyje pasinautota Atviros Lietuvos Fondo finansuota J.Adamonio “IT Lietuvos rajonų savivaldybėse” studija, Klaipėdos-Tauragės tikslinio regiono plėtros plano 2001-2006 m IT dalies informacija bei surinktais nepriklausomais duomenimis iš Kretingos rajono .)
Kretingos rajono strateginės Plėtros programos Informacinių Technologijų dalis sudaryta atsižvelgiant į pasaulines, europines Informacinių Technologijų plėtros koncepcijas. Šis darbas paruoštas, siekiant nustatyti Kretingos rajono Informacinių Technologijų plėtros tendencijas, strateginius tikslus, įvardinant konkrečiai šių tikslų įgyvendinimo būdus ir priemones bei siekiant maksimaliai efektyviai panaudoti Kretingos rajono kompiuterizavimui skirtas lėšas.
Šiuo metu žmonija gyvena globalų, istorijoje neturintį analogo technologijų transformacijos laikotarpį. Šis, integralus kokybinis lūžis, sąlygotas nepaprastai sparčių, dinamiškų informacinių-komunikacinių technologijų, betarpiškai besiskverbiančių į be išimties visas žmonijos kasdieninio gyvenimo sritis, plėtra. Informacija tampa penktuoju ir svarbiausiu verslo ištekliumi šalia tradicinių – žmonių, mašinų, medžiagų ir pinigų. Plėtojant informacinę visuomenę labai svarbu įsigyti tinkamą kiekį informacinių technologijų įrangos, bet tai nėra sunkiausiai išsprendžiama problema. Iškyla kitokie barjerai – gebėjimas įsisavinti žinias ir įgūdžius bei jų pritaikymas kasdieninėje veikloje.
Valstybės valdymo pertvarkymas, modernizavimas neatsiejamas nuo informacinių technologijų plėtros. Valstybės ir kitų institucijų generuojama laisvai prieinama visuomeninės paskirties informacija turi tapti pagrindine demokratijos plėtros priemone. Deja, nėra vieningos valstybės biudžeto lėšomis įsigyjamos kompiuterių techninės bei programinės įrangos diegimo valstybinėse institucijose strategijos. Kad ir Kretingos rajono savivaldybėje naudojamos skirtingos operacinės sistemos, skirtingų versijų ar modifikacijų kompiuterių programos. Tai sukelia problemų duomenų pasikeitimui ne tik savivaldybės viduje, bet ir pasikeitime informacija su kitomis valstybės institucijomis.
Kalbėdami apie Informacinę visuomenę ir apie savalaikį šiuolaikinių technologijų naudojimą, turime atsižvelgti ir įvertinti esamą realią padėtį socialinėje sferoje, kad neišprovokuotume iš nežinojimo gimstančių abejonių dėl kelių žmogiškųjų faktorių:
· ar naujai steigiamos technologijos nepagilins esamos bedarbystės problemų ir ar žmonės bus pajėgūs prisitaikyti prie pakankamai skirtingos darbo vietos sampratos?
· ar siūloma iš principo nauja kasdieninio gyvenimo dalies koncepcija nepažeis demokratiškumo ir lygių galimybių principo? Ar naujos sudėtingos technologijos nesukurs tarp vyresnių ir jaunesnių, labiau ir prasčiau informuotų piliečių nelygių raidos galimybių efekto?
Europos Komisijos dokumente “Europe’s Rolling Action Plan for Information Society” pabrėžiama, kad informacinės visuomenės kūrimo procesai ryškiausiai atsispindi šiose pagrindinėse kryptyse:
1. Piliečių poreikių tenkinimas;
2. Informacinės infrastruktūros vystymas;
3. Verslo aplinkos gerinimas;
4. Tarptautinių informacijos mainų plėtojimas.
KRETINGOS RAJONO INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ (IT) SITUACIJOS APŽVALGA
1.Problematiškas ištyrimas.
Lietuvoje, o savaime ir Kretingos rajone, nėra patikimų išmatavimų, statistinių duomenų apie esamą informacinės visuomenės plėtros situaciją, o tai apsunkina esamos situacijos šioje srityje analizę ir siekiamų rezultatų apibrėžimą.
Statistikos departamento atliekamo namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 2000 metų sausio – rugsėjo mėnesiais asmeninį kompiuterį turėjo 5 procentai namų ūkių (1999 m. – 3 procentai namų ūkių), iš jų didžiuosiuose miestuose – kas dešimtas namų ūkis, kituose miestuose – 3 procentai, kaime – 1 procentas namų ūkių. Daugiausiai kompiuteriais naudojasi 10 – 15 metų vaikai (94 proc.) ir 16 – 65 metų asmenys (73 proc.). 43 procentai turinčių kompiuterius namų ūkių naudojasi internetu ar elektroniniu paštu.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios dalis namų ūkių, turinčių kompiuterius, neturi interneto, yra ribotos finansinės galimybės. Devyni iš dešimties interneto ar elektroninio pašto naudotojų prisijungę prie interneto per komutuojamą (modeminę) telefono liniją, t.y. naudojasi Telekomo paslauga dial–up. Namų ūkiuose, turinčiame internetą ar elektroninį paštą, jais naudojasi vidutiniškai po 2 asmenis. 42 procentai namų ūkių nurodė, kad bent vienas iš namų ūkio narių kasdien naudojasi internetu, 35 procentai – kelis kartus per savaitę, 12 procentų – nors kartą per savaitę, likusieji 1–3 kartus per mėnesį ir rečiau. Internetas (elektroninis paštas) dažniausiai naudojamas susirašinėjimui. Viena svarbiausių kliūčių platesniam interneto vartojimui Lietuvoje išlieka aukšti naudojimo tarifai: Statistikos departamento atliekamo namų ūkių biudžeto tyrimo duomenimis, beveik pusė namų ūkių, turinčių kompiuterius ir neprisijungusių prie interneto, kaip priežastį nurodo aukštus interneto naudojimo tarifus; iš visų turinčių internetą namų ūkių 81 procentas teigia, kad naudotų internetą dažniau, jei būtų mažesnis naudojimosi tarifas. Deja, Statistikos departamento
duomenis neapdoroti rajoniniu lygiu ir čia duomenų Kretingos rajono pjūviu pateikti negalime, nors jie, tyrimų imties požiūriu, būtų pakankamai reprezentatyvūs.
2.Įmonės, teikiančios Informacinių Technologijų paslaugas.
Įmonių Registro duomenimis, Kretingoje deja tėra tik 5 veikiančios įmonės, kurių pagrindinė veikla Informacinės Technologijos. Iš jų tiktai dvi susijusios su personaliniais kompiuteriais ir programine įranga. Kretingoje tik trijose vietose įmanoma įsigyti kompiuterinę techniką. Dvi iš jų – ne Kretingoje registruotos įmonės. Kretingos rajono žmonės kompiuterius daugiausia perka Klaipėdoje. Tai sąlygoja kompiuterių įvairovė ir kainų pasirinkimas. Kompiuterių remontu Kretingos rajone užsiima tik pavieniai individualūs specialistai. Arba Kretingos rajono žmonės veža techniką remontuoti į Klaipėdą.
3.Interneto paslaugų teikėjai.
Kretingos rajone yra 4 pagrindiniai interneto paslaugų teikėjai. Tai AB “Lietuvos Telekomas”, UAB “Omnitel”, LITNET (UAB “Lema”) ir VIKT (Valstybinių institucijų kompiuterinis tinklas). UAB “Lietuvos Telekomas” ir VIKT teikia interneto arba Dial-UP (per įprastinę telefono liniją) arba išskirtine linija. Nuo 2001 m. gruodžio mėnesio UAB “Lietuvos Telekomas” pradėjo tiekti DSL ryšio paslaugas. UAB “Omnitel” teikia interneto paslaugas Dial-UP, išskirtine linija ir Radijo ryšiu. UAB “Lema” LITNET paslaugas teikia tik radijo ryšiu. Dėl komercinių priežasčių dalis šių tiekėjų duomenų apie vartotojų skaičių neteikia, todėl palyginti indėlį į Interneto plėtrą neįmanoma.
4. Padėtis valstybinėse institucijose