VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
EKONOMINĖS INFORMATIKOS KATEDRA
Vadybos informacinių sistemų
IV kurso studentas
Gintaras K.
Inovacijų valdymas organizacijose – struktūra kūrybingumui ir bendradarbiavimui
(pagal Paula Gamonal)
doc. S. Valentinavičius
Vilnius, 2004
Galimybės
Paradoksalu, jog dabartinėje korporacinėje aplinkoje yra nesuskaičiuojamai kliūčių naujovių įdiegimui. Taip pat, neabejotinai būtina išlikimui, vystymuisi ir bet kurio kompiuterio gerovei turėti priemonių, būdų naujovių įdiegimo valdymui.
Konkurencija, nepasitikėjimas, laiko stoka, pinigai ir kiti resursai apsunkina atnaujinimą. Šios priežastys naujovių įdiegimą padaro būtinomis. Beveik kiekvienas didesnis naujovių įdiegimas pasaulyje išsivystė kaip atsakas problemai; tiesa, jog niekada nebus galimybių stokos atnaujinimui. Istorijos požiūriu, eilė naujovių pakeitė daugelio šalių ir pasaulio ekonomiką. Daugelį kartų, naujovės buvo blogai tvarkomos (arba iš vis nebuvo tvarkomos) ir turėjo nepatogias, o kartais net tragiškas pasekmes žmonėms, įsipainiojusiems į jas.
Sprendimas
Kadangi istorija turi tendenciją kartotis, mes apeisime inovacijų pavojus ir tuomet nubrėšime struktūrą, kas padės valdyti ir sumažinti pavojus ir padidinti atlyginimą.
Inovacijų kliūtys
Yra tam tikras skaičius kliūčių realizavime ir pasinaudojime iš inovacijų iki galo. Tarp jų yra: polinkis kovoti dėl savo individualių inovacijų pripažinimo, „pramoninių burtų“ plėtojimasis ir saugojimas, rizika, jog laikas ir energija bus išeikvota naujovių įdiegimui, kas neturi ryšio su įmonės svarbiausiu tikslu ir rizika, jog inovacija baigsis – arba bus nepakankamai įvertinta tam tikru atžvilgiu kas baigsis blogu valdymu ir sukels finansinius nuostolius arba galimybių praradimą.
Kovojimas dėl pripažinimo
Wilbur ir Orville Wright slėpė savo lėktuvą 5-6 metus, kai tuo tarpu bandė investuoti į komercines sutartis. Jie niekam neleido jo pamatyti. Savinosi žinias iš kitų, bet nesidalijo savo detaliais brėžiniais. Kai kurie jautė, jog tai gali sukelti įmonių nepasitikėjima kitonišku naujų išradimų domėjimusi.
Kai Wright broliai konkuravo su Glen Curtis Hammondsporte, Niujorke; tuo tarpu sukurtas kitas lėktuvas vadinosi ,,June Bug” (Birželio blakė). Curtis buvo pirmasis pardavęs lėktuvą kitam žmogui, pirmasis iš vieno didmiesčio nuskridęs į kitą, ir pirmasis įsigijęs piloto licenciją. Curtis tikėjo atviru, pasidalinamu priėjimu inovacijai. Jis bendradarbiavo su kitais problemų sprendimui ir jo lėktuvo pagerinimui ir jam daug labiau pasisekė, nors buvo žymiai mažiau žinomas istorijoje.
Wright broliai iškėlė Curtis bylą dėl jų patento pažeidimo ir tai tapo pavojinga asmenine nesantaika. Dauguma istorikų mano, jog Orville Wright reikalavimas vykdyti jo patentą, ir laiko skyrimas abiejose įmonėse kovų prisišaukimui geriau nei susikaupimui inovacijoms ir veiklai gali pastatyti Jungtines Valstijas į karinę poziciją Pirmajam Pasauliniu Karui.
Jungtinių Valstijų vyriausybė galutinai atsiskaitė su abiejom įmonėm ir tęsė lėktuvų konstravimą, padėsiantį karo įtampai. Tam tęsiantis Jungtinės Valstijos neturėtų karinio oro laivyno Pirmajame Pasauliniame kare ir reikalai galėtų baigtis įvairiai.
Tai pavyzdys, kas apytiksliai vyksta daugelyje įmonių didesniu ar mažesniu mastu. Žmonės saugo, gina savo inovacijas ir idėjas rūpestingai, bijodami, kad pasidalinimas jomis atims jų kūrybos ir sunkaus darbo pripažinimą. Yra rizika, kad žmonės duos savo geriausias idėjas konkuruojančioms įmonėms, kur jie pasijus pripažinti ir konpensuojami, arba pradės savo verslą lenktyniaudamas su tavuoju. Jie sukelia neapsakomą žalą galimybių, laiko ir energijos, išeikvotos geriau kovojimui su bendradarbiais nei bendradarbiavimui, praradimo išraiška.
Pramoninės paslaptys („Pramoniniai burtai“)
Artimiausiai susijęs tam tikros inovacijos nuosavybės kovojimu reiškinys yra „pramoniniai burtai“ arba tos mažos paslaptys, kurias bet kuris patyręs darbuotojas yra linkęs išsiugdyti. Tai – įrankiai, priemonės ar metodai, kurių nėra jokiame atlikimo metodikos vadovėlyje, kad pagerinti produktyvumą, o yra naudojamos pagerinti individualų atlikimą.
,,Wall Street” žurnalas tęsia pasakojimus apie pramonines gamyklas, bandant išsiaiškinti mašinų gamintojų, kurie galėtų rekonstruoti mechanizmus per pusę to laiko, kuomet kiti darbuotojai atlieka tą patį darbą, „paslaptis”.
Mašinių gamintojas atsisakė pasidalinti savo paslaptimi. Jis manė, jog jeigu jo metodai taptų bendromis žiniomis ir standartiniu pritaikymu įmonėje, tai paplistų tarp kitų mašinistų, padidintų įmonės viltis įvykdymui, ir priverstų mus bėgioti visą dieną be jokios pridedamos konpensacijos.
Patyrę darbuotojai linkę rinkti žinias apie tai, kaip atlikti geriau ir greičiau nei bet kuris kitas, ir jie gali pasidalinti arba ne šia informacija su kitais darbuotojais. Etinis klausimas apie šiuos ,,pramoninius burtus“ būtų toks: ar šios žinios priklauso darbuotojui ar įmonei, kuri jiems moka už darbo laiką? ( Jungtinėse Valstijose teisėtas atsakymas į šį klausimą yra toks: įmonė pasisavina žinias. Etininiai ir praktiniai klausimai pasilieka.)