Darbą atliko: M. Gricius IV91, A. Palenskis IV92
Darbą priėmė doc. G. Garšva
Bankų sistema
Bankų sistema yra viena iš svarbiausių šalies ūkiui, nes efektyviai paskirsto kapitalą ir kartu daro įtaką bendrojo nacionalinio produkto augimui. Bankų sistemos efektyvumas vertinamas kaip verslo efektyvumas, pasireiškiantis įmonių pelningumu ir socialiniu efektyvumu, bendra visuomenės gerove. Bankai gerina rizikos paskirstymą, padeda efektyviau naudoti lėšas, teikia informaciją rinkos dalyviams. Visa tai gerina investicinį klimatą, investicinių sprendimų kokybę ir rinkos dalyvių padėtį. Konkurencija, finansų rinkų ir bankų dereguliavimas bei technologinės naujovės – tai triada, lemianti tolesnę bankų sistemos plėtrą. Sparčiai plėtojantis bankų sistemai, didėja bankų tyarpusavio konkurencija dėl kapitalo išteklių bei paslaugų vartotojų, dėl to auga kapitalo kaina ir mažėja pelno marža. Bankai priversti diversifikuoti savo veiklą: siūlo naujus produktus, pertvarko organizacines struktūras bei veržiasi į rinkas, kurios tradiciškai priklausė kitiems bankams. Tai skatina tolesnį konkurencijos augimą. Daugumos naujų paslaugų ir technologijų atsiradimą askatino procesas, vadinamas dereguliacija, tai reiškia, kad finansinių paslaugų pasiūlą ir kainas lemia rinkos paklausa, o ne vyriausybės nustatytos taisyklės, t.y. bankų konkurencingumą nulemia veiklos efektybumas, o ne tai, kaip jie sugebės įtikti biurokratiniam aparatui. Technologinės naujovės, bankuose siejamos su kompiuterių bei kitos elektroninės įrangos diegimu, smarkiai pakeitė pačią bankų technologiją. Naujos informacijos apdorojimo bei kapitalo pervedimo technologijos, pagrįstos kompiuterinių sistemų plėtote, keičia bankų paslaugų pristatymo būdus. Techninė komunikacijų ir technologijų pažanga kartu su finansų rinkos dereguliavimu, įveikusiu administracines kliūtis, varžančias konkurenciją ir saugančias šalių vidaus rinkas, panaikina skirtumą tarp vidinių ir užsienio finansų rinkų ir pasaulis tampa viena milžiniška rinka.
Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos institucijų. Tai vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemos veikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai greičiau “bankų bankas”, dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriais palaikant savo vykdoma politika.
Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS). ECB oficialiai pradėjo funkcionuoti 1988m. birželio 1d., o ECBS – 1999m. sausio 1dieną. Pagrindinis Europos centrinių bankų sistemos bankas yra Europos centrinis bankas, kurio būstinė yra Frankfurte prie Maino. Jis turi juridinio asmens statusą ir koordinuoja nacionalinių centrinių bankų (NCB) veiklą. Pagrindiniai ECBS tikslai yra stabilių kainų išlaikymas, bendros Europos Sąjungos ekonominės politikos rėmimas, valiutos rezervų kaupimas ir valdymas
Europos centrinio banko svarbiausioji funkcija yra nustatyti Europos Sąjungos pinigų politiką.
Centrinis Jungtinių Amerikos Valstijų bankas yra Kongreso sukurta Federalinė rezervų sistema, atsakinga už pinigų emisiją, bankininkystės reguliavimą, dolerio vertės palaikymą bei padedanti spręsti gyventojų užimtumo klausimus.
Lietuvos Bankas ir jo uždaviniai:
• Parengti ir įgyvendinti šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje;
• Reguliuoti pinigų ir kredito apyvartą;
• Vykdyti pinigų ir emisijos politiką;
• Nustatyti ir reguliuoti šalies piniginio vieneto kursą.
Lietuvos Banko valdymo schema pateikta Priede Nr.1.
Vieningos bankų sistemos kuri būtų pritaikoma visoms šalims nėra todel pateikiame keletos šalių bankų sistemų pavyzdžius( žiūrėti priedą Nr.2)
Iždo sistema
Valstybės iždas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos valdoma sąskaita banke, kurioje laikomi valstybės piniginiai ištekliai.
Iždo įstatymas ( žiūrėti Priedas Nr. 3)
Valstybės iždo valdymo struktūra
Lietuvos Respublikos Valstybės iždo įstatymas (1994 m. gruodžio 20 d. Nr. I-712) nustato Lietuvos Respublikos valstybės turinį, Valstybės iždo sąskaitos atidarymo, įmokų į Valstybės iždo sąskaitą ir išmokų iš jos atlikimo tvarką, Valstybės iždo bendrosios sistemos paskirtį, valdymą, funkcijas bei jų įgyvendinimą, valstybės pinigų fondų steigimą ir steigėjų bei valdytojų pareigas ir atsakomybę, valstybės biudžeto asignavimų pervedimo į valstybės pinigų fondus tvarką.
Šiuo įstatymu privalo vadovautis visos ministerijos, departamentai, kitos valstybės įstaigos ir organizacijos, bankai, visi valstybės biudžeto piniginius išteklius bei kitus valstybės piniginius išteklius kaupiantys ir naudojantys ūkio subjektai, kiek tai susiję su Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijų įgyvendinimu.
Valstybės iždo įstatymo nuostatos netaikomos savivaldybių biudžetams, savivaldybių įsteigtiems pinigų fondams ir kitiems savivaldybių piniginiams ištekliams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Valstybės iždas funkcionuoja kaip atskiras departamentas Finansų ministerijos struktūroje. Valstybės iždo vadovas departamento direktorius. Iždo skyriai: Finansinio planavimo ir analizės skyrius,
Buhalterinės apskaitos skyrius, Biudžetinių įstaigų skyrius, Įmonių ir organizacijų finansavimo skyrius, Valstybės iždo kompiuterinės sistemos funkcionavimo ir vystymo skyrius ir Audito skyrius; jie organizuojami remiantis funkciniu pagrindu, kad atspindėtų pagrindines valstybės iždo funkcijas. Kiek įmanoma, valstybės ižde dirba pareigūnai, kvalifikuoti finansų, ekonomikos, apskaitos ir duomenų apdorojimo srityse.
Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijų įgyvendinimą reglamentuoja Biudžetinės sandaros, Valstybės skolos, Mokesčių administravimo, Biudžetinių įstaigų, Valstybės kontrolės, kiti ir šis įstatymai, kiti teisės aktai, jeigu juose nustatyta Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijų įgyvendinimo tvarka.
Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijos
1. valstybės piniginių išteklių valdymas;
2. valstybės piniginių išteklių kaupimas Valstybės iždo sąskaitoje, lėšų, esančių šioje sąskaitoje, išdavimas, šių procesų apskaita ir vidaus auditas, lėšų išsaugojimas ir racionalus naudojimas Valstybės iždo procedūrų metu;
3. valstybės turtinių įsipareigojimų ir valstybės skolos valdymas;
4. valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaita;
5. informacijos ir atskaitomybės apie valstybės piniginių išteklių sukaupimą ir išdavimą rengimas bei teikimas nustatyta tvarka;
6. valstybės piniginių išteklių srautų prognozavimas;
7. laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimas.
Grynųjų pinigų surinkimas
1) Iždo departamentas disponuoja šiomis sąskaitomis:
• valstybės biudžeto einamąja sąskaita LVKB, Nr.
• valstybės biudžeto einamąja sąskaita LŽŪB, Nr.
• valstybės biudžeto valiutine sąskaita LVKB, Nr.
• valstybės biudžeto einamąja sąskaita LB, Nr.
• valstybės biudžeto valiutine sąskaita LB, Nr.
• surenkamąja palūkanų sąskaita AB banke VILNIAUS BANKAS, Nr.
• PB paskolos už parduotą dyzelinį kurą, grįžtančių lėšų sąskaita AB banke VILNIAUS BANKAS, Nr.
2) vidaus arba užsienio skolos sąskaitomis.
VBAMS
VBAMS – Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema – abreviatūra, sudaryta iš žodžių pirmųjų raidžių;
Iždo kompiuterinės informacinės sistemos pavadinimas.
Kompiuterizuotą sistemą sudaro visas valdymo priemonių kompleksas; viena vertus, tai techninės ir ryšių priemonės, programinė įranga, metodikos, mokymas, konsultavimas ir priežiūra; kita vertus, tai visų valdomų administracinių organizacinių vienetų sujungimas į vieną bendrą informacinę sistemą, ir galiausiai – tai visa naudojama informacija, sudaranti vieną visumą. Tik turint kompleksinę informaciją, verslo/finansų valdymo sprendiniai gali būti efektyvūs.
Ankstesniame kurse buvo nagrinėjama Iždo sistema – kas ją sudaro, kokie Iždo tikslai, funkcijos; kadangi pagrindinė VBAMS atsiradimo prielaida buvo pradėta Valstybės finansinių išteklių valdymo reforma, Iždo kūrimas, tai Iždo funkcijoms vykdyti reikėjo ir naujos, šiuolaikiškesnės kompiuterinės informacinės sistemos. VBAMS – tai priemonė Iždo funkcijoms atlikti, vykdomos finansų reformos sudedamoji dalis.
Programinės sistemos pavadinimas – Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema – atitinka jos turinį.
VBAMS diegimas – tai ne vienkartinis įvykdymo veiksmas, o procesas tiek diegimo užduočių etapų, tiek laiko atžvilgiu.
Kompiuterizuotos VBAMS diegimas tiesiogiai priklauso nuo Iždo vykdomų funkcijų, galiojančių apskaitos procedūrų, užsakymų programavimui ir jų sprendinių.
Naujos sistemos diegimas išjudina biudžetines įstaigas kompiuterizacijos šuoliui, paskatina tvarkyti finansų apskaitą atvira ir pažangia kompiuterizuota forma. Diegimo sėkmė labai priklauso nuo biudžetinių įstaigų apskaitos, finansų, informatikos specialistų požiūrio ir gebėjimo atsakingai dirbti sistemoje.
VBAMS STRUKTŪRA
Kadangi VBAMS pagrindas – standartinė programa NAVISION, tai VBAMS struktūra paveldėjo ir NAVISION struktūrą, t.y. ji susideda iš dviejų dalių: tai apskaitos sistema ir plėtros sistema; VBAMS duomenų bazės; galimybių keistis duomenimis (importo/eksporto funkcijos); duomenų apsaugos sistema.
Šiame vadove toliau bus plačiau nagrinėjama apskaitos sistema, kuri aktuali finansų apskaitos specialistams.
Plėtros sistema (dizainas, ataskaitų generavimas, programavimas); VBAMS duomenų bazės (jose laikoma visa informacija), jų kūrimas, išplėtimas, senų laikotarpių įrašų „suspaudimas“, priežiūra; keitimasis duomenimis su kitomis sistemomis; atsarginių kopijų darymas (atsarginės kopijos yra vienas iš apsaugos būdų) – visa tai reikalauja tam tikrų techninių žinių, teisių, vadinasi, tai yra daugiau informatikos specialistų, programuotojų sritis, todėl šiame kurse tie dalykai nebus nagrinėjami.
VBAMS apskaitos sistema, kaip ir kitos apskaitos programinės sistemos, yra modulinės struktūros. Kiekvienas modulis sudarytas iš daugelio objektų: nustatymo lentelių, darbų grupių, klasifikatorių, atnaujinimo dalies ir kt., sugrupuotų į to modulio meniu. Moduliai atitinka apskaitos sritis.
Kadangi visa VBAMS sukurta remiantis plėtros sistema, kuri yra neatsiejama programos dalis, standartinius modulius galima pritaikyti pagal Iždo sistemos poreikius, sukurti visiškai naujus modulius. Šiuo metu yra šeši moduliai.
Kiekvieno modulio
panaši. Per nustatymo lenteles moduliai turi tarpusavio ryšį. Kokia nustatymo ir kita standartinė informacija, ką ji duoda, – apie tai plačiau bus kalbama nagrinėjant atskirą temą.
Iždo darbinės stotys
Iždo darbinė stotis yra asmeninis kompiuteris su skaičiuokle, į kurį turi būti perkeliama informacija iš bankų, kad būtų galima atnaujinti grynųjų pinigų prognozes ir užsienio valiutų pozicijas. Tai gali apimti programinę įrangą, kuri suteiks įvairiausių galimybių – nuo paprasto grynųjų pinigų prognozės modelio iki modernios iždo sistemos gryniesiems pinigams ir užsienio valiutų rizikai valdyti.
Visavertės iždo darbinės sistemos komponentai yra begaliniai. Žemiau pateikiami tipiški komponentų šaltiniai.
1. Grynųjų pinigų modelis turi būti parengtas įstaigoje ir būti pritaikytas konkrečiam verslui.
2. Yra keletas šaltinių iždo programinei įrangai įsigyti. Ji gali būti parašyta ne programinės įrangos įstaigose, o pagal pačios bendrovės specifikacijas, sukurta taip, kaip buvo užsakyta programa. Pasirinktinai standartiniai grynųjų pinigų valdymo ir užsienio valiutos rizikos tvarkymo paketai jau tampa prieinami už santykinai mažą kainą. Daugelis bendrovių sukūrė savo vidines sistemas, ir kai kurios dabar jas aktyviai pardavinėja kitoms bendrovėms.
3. Skaičiuoklė paprastai yra paketas.
4. Informacija apie biudžetus, transakcijas ir pataisas grynųjų pinigų sraute ir užsienio valiutos riziką gaunama iš pačios bendrovės.
5. Grynųjų pinigų balansus įdės bankai, o išoriniai duomenys, pvz., valiutos kursas ir palūkanų normos, gali būti gaunami arba iš bankų arba iš duomenų valdytuvų.
Biržų apskaitos sistema
Aukččiausias Biržos valdymo organas yra biržos akcininkų susirinkimas, kuris vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Biržos akcininkų susirinkimas renka Revizinę komisiją, kuri tikrina Biržos finansinės apskaitos dokumentus, metinį balansą. Revizijos vykdomos ne rečiau kaip kartą per metus.
NVPB Taryba yra kolegialus organas, atliekantis biržos veiklos stebėjimo, analizės ir kontrolės funkcijas laikotarpiais tarp akcininkų susirinkimų. NVPB Taryba sudaroma iš 15 narių metų laikotarpį. Tarybos nariai privalo saugoti slaptą informaciją, kuri jiems tapo prieinama, vykdant savo tarnybines pareigas.
NVPB valdyba- tai taip pat kolegialus organas, kuris vadovauja bendrai biržos ūkinei – komerciniai veiklai ir tvarko jos reikalus tarp akcininkų susirinkimų. Biržos Valdyba sudaroma iš narių 3 metų laikotarpiui. Valdybos nariai solidariai atsako už bendrovei padarytus nuostolius.
Atlikti vykdomąsias funkcijas, biržos Valdyba samdo administraciją. Su administracijos prezidentu sudaroma darbo sutartis, pagal kurią prezidentas gali disponuoti biržos turtu ir piniginėmis lėšomis pagal Valdybos patvirtintą sąmatą, teikti pasiūlymus dėl administracijos sudėties, atstovauti biržai, sudarant sutartis, tvarkyti akcijų registracijos knygą.
Juridinė tarnyba sprendžia iškilusias biržos teisines problemas, nagrinėja pateiktus tarp biržos narių iškilusius nesutarimus, konsultuoja biržos vadovybę juridiniais klausimais.
Finansų departamentas atlieka Biržos veiklos apskaitą, sprendžia darbuotojų priėmimo, atleidimo ir kvalifikacijos kėlimo klausimus ir kt..
NVPB valdymo schema pateikta priede Nr. 4
Londono vertybinių popierių biržos prekybos schema Priedas Nr. 5
Audito sistema
Ekonominėje ir teisinėje literatūroje dėl daugelio priežasčių iki šiol nesutariama dėl audito sampratos. Tapo beveik įprasta “audito” sąvoką vartoti kaip “kontrolės”, “revizijos” sinonimą. Tačiau šios sąvokos toli gražu nesutampa, jos skiriasi savo turiniu.
Lietuvoje yra pasirinkta decentralizuota valstybės įstaigų vidaus audito sistema, t.y. auditas įdiegiamas pačioje įstaigoje.
Pagal Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimą Nr.127 vidaus audito tarnybos turi būti įsteigtos visose ministerijose ir apskričių viršininkų administracijose, departamentuose prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir prie ministerijų bei Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos; kitose valstybės įstaigose, taip pat valstybės įmonėse vidaus audito tarnyba steigiama, jeigu jose dirba daugiau kaip 300 darbuotojų, o jeigu jose dirba mažiau kaip 300 darbuotojų – steigiama vidaus auditoriaus pareigybė.
Veikiantys žinybinės kontrolės, revizijos, vidaus kontrolės ir panašūs padaliniai įstaigose, įmonėse turi būti reorganizuoti į audito tarnybas.
Ministerijos, apskričių viršininkų administracijos ir kitos paminėtos valstybės įstaigos bei įmonės, remdamosi šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintais nuostatais, turi parengti, suderinti su Finansų ministerija ir patvirtinti ministerijos, apskrities viršininko administracijos, valstybės įstaigos, valstybės įmonės vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) nuostatus ir darbo reglamentą;
Finansų ministerija turi metodiškai vadovauti vidaus audito tarnybų veiklai finansinio audito srityje, o Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija – valdymo ir veiklos audito srityje.
Vidaus auditas yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kitų ministerijų ir valstybės įstaigų finansinės struktūros dalis, o vidaus auditoriai yra tiesioginiai institucijos darbuotojai.
Rinkos ekonomikoje veikia
sudėtinga ekonominės kontrolės sistema, kurios objektyvų pobūdį lemia nuosavybės formų įvairovė ir valstybės mechanizmo funkcionavimo ypatybės. Šioje sistemoje galima išskirti tris sąlyginai savarankiškas grandis.
Pirmoji – tai įmonių ir organizacijų viduje veikianti (arba neveikianti) vadinamoji vidaus kontrolė, neseniai ekonomistų dar vadinta ūkine kontrole.
Antrąją sąlyginę ekonominės kontrolės grandį sudaro nepriklausomas auditas, kurį atlieka nepriklausomi auditoriai ir audito įmonės. Auditas, auditinė veikla (angl. audit activity, audit – “tikrinimas”, “revizija”) – tai oficialus finansinės ir buhalterinės apskaitos knygų, sąskaitų, atskaitomybės ir kitų dokumentų patikrinimas ir įvertinimas, ar finansinė atskaitomybė rodo tikrąją įmonių veiklos būklę, ar ji parengta pagal bendruosius apskaitos principus, galiojančius buhalterinės apskaitos teisės aktus.
Trečioji grandis – valstybės ekonominės kontrolės institucijos. Tai pirmiausia Valstybės kontrolė kaip aukščiausia ekonominės kontrolės institucija ir kontrolinės institucijos, veikiančios prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos: Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės ir Revizijų departamentai. Jas galima vertinti kaip specializuotas išorinės ekonominės kontrolės valstybės institucijas (išskyrus savivaldybių), užimančias savarankišką ir savitą vietą respublikos ekonominėje kontrolėje.
Kaip išskirtinę, specifinę kontrolės instituciją, nepriskirtiną nė prie vienos iš aukščiau minėtų kontrolės grandžių, reikėtų nurodyti savivaldybių tarybų kontrolieriaus tarnybas. Pastarųjų sudarymą ir veiklą nustato savivaldos, kaip vienos valdžios ir valdymo realizavimo formų, mechanizmo normalaus veikimo garantiją. Šią ekonominės kontrolės formą teisingiau būtų vadinti savivaldybių savikontrole.
Vienas svarbiausių ir pagrindinių valstybės kontrolės tikslų yra gauti objektyvią informaciją apie kiekvienos valdymo sistemos procesų eigą. Mat kontrolė turi užtikrinti ne tik valstybinę tvarką ir drausmę tvarkant ir naudojant lėšas bei turtą, bet ir veiklos tikslingumą bei ekonomiškumą, keliamų uždavinių, programų, normatyvų, standartų ir kitokių reikalavimų laikymąsi valdant.