Referatas
„INTERNETAS“
Vilnius 2005
INTERNETAS – šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių –
studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų,
verslininkų. Internetas – tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima ir
naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo
kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų
tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki
naujausių pasaulio spaudos naujienų. Jei esate naujokas – neišsigąskite.
Pirmieji žingsniai bus nedrasūs ir atsargūs, bet, pasivaikščioje po
Interneto pasaulį, kas kart vis norėsite ten sugrįžti. Ir neapsiriksite…
Tai kas gi tas Internetas? Internetas – pasaulio kompiuterių tinklas, kurio
žinioje yra didžiulis duomenų, programų, dokumentų ir kitokios informacijos
kiekis, ir kuris leidžia asmeninį kompiuterį naudoti tos informacijos
paieškai, tiesiogiai bendrauti su daugiau nei 50 milijonų šio milžiniško
tinklo vartotojų. Internete yra kompiuterių, kurie pateiks Jums naujausią
orų prognozę ar kelionių tvarkaraštį, papasakos apie žemės drebėjimų
aktyvumą ar padės išsirinkti labiausiai tinkama šuns veislę. Internete
galite pakeliauti po pasaulio meno ir mokslo muziejus, aplankyti ivairius
miestus. Ir jokiu vizų! Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto servisų
savo istaigoje, kur jie dirba, ar universitete, kur mokosi. Viešosios
bibliotekos turi greitaeigius ryšius Internete, todel bibliotekos
lankytojai gali taip pat jungtis prie Interneto servisų per viešo naudojimo
terminalus ar asmeninius kompiuterius. Prisijungimas prie Interneto galimas
dviem keliais:
1. Per DIAL-UP linija (naudojant modemą).
2. Turint tiesioginę išskirtinę liniją.
INTERNETO ISTORIJA
Interneto pradžia siekia šaltojo karo laikus. JAV prezidento
Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6
dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši
agentura turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio
karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio linija,
bet kuri mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad
informacija galėtu keliauti bet kūria iš daugelio ryšio linijų ir nėra
tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas
į daugelį paketų, kiekvienas paketas aplipdomas adresine informacija ir
keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas.
Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-
maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius
segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP
protokolu.
1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekunde) greičio linija buvo
sujungtas-2-
keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų
institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikrašcio Knight-
Rider straipsnį: Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Anželo
sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto
kompiuteryje ir pabandyti nusiūsti ten duomenų porciją. Jie turėjo parašyti
logwin ir žiurėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas
pasakojo: Mes parašėme L ir telefonu paklausėme: Ar matote L? Taip, mes
matome L, išgirdome atsakymą. Mes parašėme O ir paklausėme: Ar matote O?
Taip, mes matome O. Tada mes parašėme G ir ryšys nutruko… Taip prasidėjo
revoliucija. Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos
ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirmą viešą
tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų
konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvo
galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais
ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir
ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas
darinys pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo
ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto.
1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo
etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė
superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija.
Interneto naudotojų skaičių įvertinti daug sunkiau.Pagal įvairius
šaltinius žmonių, periodiškai besinaudojančių kurią nors Interneto paslauga
gali būti nuo 60 iki 80 milijonų (1997 m.). Laikoma, kad šis skaičius
kasmet dvigubėja. www.nw.com 1996 metų birželio 15 d. duomenimis tik
keliolika pasaulio šaliu Afrikoje ir Azijoje išvis neturėjo Interneto
ryšio. Viena žymiausių Interneto vystymo gairių – hiperteksto koncepcijos
pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui
90-tuju pradžioje (Tim
Berners-Lee, Robert Cailiau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacija
Internete 1990 metais buvo pavadinta Pasaulinių Voratinklių (World Wide
Web, The Web, WWW, W3). Pirmą grafinės hipertekstinės informacijos