Informacinė visuomenė, kompiuterio įtaka visuomenei, žmogui.
Informacija – objektyviai egzistuojantis pasaulio reiškinys. Galime įvardyti, kad tai žinios, kurias žmogus gauna, įsimena, perduoda; galime suprasti ir abstrakčiau: tai žmogaus suvoktas objekto turinys. Informacija daro įtaką žmonių santykiams, ji pasireiškia žmonių bendravime – komunikacijoje.
Informacijos gauname paprasčiausiai kalbėdamiesi su draugais, žiūrėdami televizorių, skaitydami, ją teikiame kitiems išsakydami savo samprotavimus, aptardami įvykius, rašydami laiškus ar žinutes. Net žvilgsnis pro langą mums suteikia tam tikros informacijos.
Informacinė visuomenė yra tai, ką turi pasaulis, prie ko einame ir mes Lietuvoje. Dalyvavimas informacinėje visuomenėje yra naudojimasis telefonu, televizoriumi, radijo aparatu, mikrokompiuteriu. Bet tai ne viskas. Informacinėje visuomenėje milijonai žmonių dirba kaip informacijos apdorojimo ir komunikacijos profesionalai. Visi informacijos paslaugų ir kompiuterių vartotojai naudoja savo asmeninį kompiuterių informacinius išteklius.
Pramonėje ir prekyboje kompiuteriai naudojami jau keletą dešimtmečių. Nauja tai, kad mikrokompiuterių informacijos apdorojimą ir paiešką padarė priklausomą ne vien nuo kompiuterių specialistų. Duomenis ir informaciją dabar apdoroja informacijos vadybininkai ir specialiai tam parengti darbuotojai. Duomenų apdorojimo specialistai kuria naujas informacijos sistemas, kad patenkintų vis didėjančius kokios nors organizacijos poreikius informacijai ir gamybos ar kitoms operacijoms valdyti. Valdydami pagrindinę informaciją šie darbuotojai lemia ir svarbiausius strateginius veiklos sprendimus firmoje, gamykloje, įstaigoje. Šie žmonės turi nuolat priimti svarbius sprendimus, o tam reikia turėti pakankamai informacijos lengvai panaudojamus jos šaltinius. Čia gali padėti tik kompiuteriai. Šie darbuotojai gali papildyti darbo vietoje turimą informaciją kompiuterių tinklais, prisijungdami prie išorinių duomenų bazių. Kompiuteriniu paštu jie gali susisiekti su kompanijos bendradarbiais ar kitais toli dirbančiais reikalingais žmonėmis. Naujausi kompiuteriai skaitmeninę informaciją gali pateikti grafiškai. Žodiniai pranešimai kompiuteriais taip pat gali būti perduodami bet kuriam adresatui.
Jau įprasta darbo vietoje matyti kompiuterį. Jie paplito ir kasdieniniame gyvenime, buityje. Universitetai vis labiau pageidauja, kad būsimieji studentai mokėtų naudotis kompiuteriais. Informacijos technologijų skverbimasis į namų aplinką sukelia gausybę naujų pokyčių visuomenėje.
Informacinės visuomenės plėtra gyventojams suteikia naujas galimybes – atsiranda naujos veiklos formos, įprastinė, tradicinė veikla perkeliama į elektroninę erdvę. Pasaulyje ir mūsų šalyje vis daugiau dėmesio skiriama per internetą teikiamų elektroninių paslaugų plėtrai. Interneto naudojimas sparčiai tebeauga. Tyrimų bendrovės „Ipsos-Reid“ atliktos studijos duomenimis, pasaulio gyventojai vis dažniau naudojasi internetu. JAV užfiksuotas arčiausias interneto naudojimo rodiklis – 72% šalies gyventojų pasinaudojo internetu nors kartą per mėnesį. Lyginant su 2000 m., kuomet internetu naudosi 59% suaugusių gyventojų, augimas sudaro 13 punktų. Ekspertų teigimu, inernetas tampa būtinybe net ir tiems JAV gyventojams, kurie dar neseniai teigė nejaučią jokio poreikio naudotis tinklu. Tai siejama su vis platesniu interneto panaudojimu ir jo integracija į daugelį kasdieninių veiklų, pradedant bendravimu bei pramogomis ir baigiant banko sąskaitų tvarkymu, taip pat su plačiajuosčio interneto plėtra ir sparčiu naujų technologijų, pvz., skaitmeninių vaizdo kamerų bei MP3 grotuvų populiarėjimu.
Antrą vietą pagal interneto skvarbos rodiklį užima Kanada – šioje šalyje nors kartą per mėnesį naudojasi 62% suaugusių gyventojų. Trečią vietą užima Pietų Korėja, kur internetą naudoja 53% gyventojų; lyginant su 2000 m., kuomet internetu naudojosi tik 45%, tinklo vartojimo augimas šioje šalyje ryškus.
Didžiojoje Britanijoje internetu nors kartą per mėnesį naudojasi 50% gyventojų ir ši valstybė pasižymi pačiu didžiausiu interneto vartojimo augimu: nuo 2000m., kuomet internetu naudojosi 35%, rodiklis išaugo 15 punktų.
Nuo 2000 m. gana sparčiai interneto vartojimas padidėjo Japonijoje (nuo 33% iki 43%) bei Prancūzijoje (nuo 30% iki 37%)
Įdomūs duomenys apie IT naudojimą Lietuvoje yra pateikti Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo „Applicant countries Eurobarometr 2001“ [Eurobarometras, 2001] ataskaitoje. Tyrimo metu buvo atsižvelgta 13 šalių – kandidačių į Europos Sąjungą situacija.
Kartu su intensyviais interneto plėtros tempais labai sparčiai auga informacijos internete kiekiai, tame tarpe smarkiai didėja kaupiamos informacijos apie fizinius bei juridinius asmenis. Sparčiai augant interneto vartotojų kiekiui, didėja ir nusikalstamos veiklos šioje srityje atvejų. Nusikalstamą veiklą skatina tokios interneto ypatybės kaip anonimiškumo išsaugojimo galimybės ir veiklos operatyvumas. Privatumo ir asmens duomenų apsaugos problemos tampa ypač aktualiomis.
Tyrimais nustatyta, kad vienas didžiausių informacinės visuomenės plėtros proceso stabdžių yra žmonių nepasitikėjimas bei baimė, kad jų asmeninė informacija bus panaudota neteisėtai, kad bus pažeidžiamos privatumo
teisės. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad net 18% respondentų tiki, kad prekybos kompanijos jų pateiktą personalią informaciją panaudojo neteisėtai: 86% iš jų buvo įrašyti į reklamavimo per elektroninį paštą siuntimo sąrašus, o 46% pareiškė, kad jų informacija buvo parduota tretiesiems asmenims.
Europos Sąjungoje pastaraisiais metais itin didelis dėmesys skiriamas informacinės visuomenės paslaugų plėtros teisinių pagrindų formavimui, akcentuojant privatumo išsaugojimo ir asmens duomenų apsaugos problemas. Siekiama, kad ES Institucijos ir organai užtikrintų individų apsaugą, apdorojant asmens duomenis ir laisvą šių duomenų judėjimą. ES bendroji informacinės visuomenės plėtros politika įgyvendinama per antrinius teisės aktus – reglamentus, direktyvas, sprendimus. Šie teisės aktai reglamentuoja atskirus informacinės visuomenės reguliavimo aspektus (elektronines paslaugas, elektroninę prekybą, elektroninį parašą, elektronines komunikacijas, telekomunikacijų sektorių ir atskirus jo segmentus, asmens duomenų apsaugą ir kt).
Viešosios informacinės visuomenės paslaugos – tai informacijos tiekimas internetu, paslaugos arba komerciniai pranešimai, priemonės informacijai ieškoti, prie jos prieiti ir ją parsiųsti; prieigos prie ryšio tinklo suteikimas arba paslaugos gavėjo pateiktos informacijos pateikimas internete. Elektroninė viešoji paslauga apibrėžiama kaip paslauga, suteikianti asmeniui galimybę jo buvimo vietoje skaitmeniniu pavidalu viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti jo poreikius tenkinančias įvairias procedūras ir gauti informaciją.
Viešosios informacinės visuomenės paslaugos suteikia jų vartotojams galimybę viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti jo poreikius tenkinančias įvairias procedūras ir gauti informaciją.
Europos Sąjungos programiniai dokumentai numato tokias viešąsias paslaugas gyventojams:
• Pajamų deklaravimas,
• Laisvų darbo vietų paieška,
• Socialinės kompensacijos,
• Asmens dokumentai,
• Automobilių registravimas,
• Leidimai statyti pastatus,
• Pranešimai policijai,
• Leidimų, publikacijų paieška bibliotekose,
• Gimimo ir mirties liudijimai,
• Gyvenamosios vietos deklaracijos,
• Interaktyvios gydytojų konsultacijos ir registracija poliklinikose,
• Paraiškos mokytis, kelti kvalifikaciją.
Viešosios paslaugos verslo subjektams:
• Įmonių mokesčiai,
• Pridėtinės vertės mokesčiai,
• Naujų įmonių registravimas,
• Duomenų suteikimas Statistikos departamentui,
• Viešieji pirkimai,
• Socialinės išmokos darbuotojams,
• Muitinės deklaracijos,
• Leidimai, kuriuos reikia derinti su aplinkos apsaugos tarnybomis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pristatoma svetainėje adresu
http://www.lrvk.lt/
Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje pateikiama tokia informacija:
• Vyriausybės sudėtis.
• 2001-2005 metų programa.
• Veiklos ataskaita.
• Informaciniai pranešimai.
• Teisės aktai (nutarimai, potvarkiai).
• Posėdžių darbotvarkės.
• Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų sutrumpinti strateginiai veiklos planai.
• Veikia nuorodos į Vyriausybės institucijų interneto svetaines.
• Yra nuoroda į Ministro Pirmininko interneto svetainę.
Ministerijos:
• Teisingumo.
• Susisiekimo.
• Kultūros.
• Ūkio.
• Vidaus reikalų.
• Žemės ūkio.
• Aplinkos.
• Socialinės apsaugos ir darbo.
• Užsienio reikalų.
• Krašto apsaugos.
• Sveikatos apsaugos.
• Švietimo ir mokslo.
Lietuvos Respublikos Seimas internete pristatomas šiais adresais:
http://www.seimas.lt/
http://www.lrs.lt/
Lietuvos Prezidento institucija internete pateikiama šiais adresais:
http://www.lrp.lt/
http://www.president.lt/
http://www.on.lt/hvaldzia.htm – pateikiamos nuorodos į daugelį valdžios institucijų svetainių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 metų pabaigoje pritarė Elektroninės valdžios koncepcijai ir pavedė Vidaus reikalų ministerijai, suderinus su suinteresuotomis institucijomis, iki 2003 metų kovo 31 d. pateikti šios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą. Koncepcija apibrėžia viešąsias paslaugas plačiąja prasme ir apima visas gyventojų ar verslo subjektų bendravimo formas, pavyzdžiui, paklausimą ir atsakymą į paklausimą, įvairių dokumentų užpildymą ir pateikimą, atsiskaitymus ir t.t. Šiuo nutarimu siekiama, panaudojant skaitmenines technologijas, pagerinti viešųjų paslaugų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, šalies gyventojams, verslo subjektams:
• Sukurti geresnį priėjimą prie informacijos ir viešųjų paslaugų,
• Pagelbėti neįgaliems žmonėms efektyviau integruotis į visuomenę,
• Plėtoti viešąsias paslaugas nuotoliniais kanalais,
• Viešąsias paslaugas suskirstyti pagal rinkos dalies poreikius, geriau tenkinant tikslinių grupių poreikius,
• Įtraukti vartotojus į viešųjų paslaugų pertvarkymą ir tobulinimą.
Informacinės visuomenės kūrimo procesas yra sudėtingas ir daro poveikį visoms žmonijos veiklos sritims, todėl labai svarbu suprasti šio proceso esmę.Šiuo metu yra penki vyraujantys požiūriai į informacinę visuomenę; 1) technologinis; 2) ekonominis; 3) socialinis (užimtumo); 4) erdvinis; 5) kultūrinis.