MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS
TECHNOLOGINĖS GIMNAZIJOS SKYRIAUS
2Gv GRUPĖS MOKSLEIVĖS
REFERATAS
Tikrino: A. Liaukuvienė
2005 m.
Turinys
1. Įvadas
…………………………………………………….
……………..
2. Kompiuterio klaviatūros
………………………………………….
3. Ženklų aibė
…………………………………………………….
……..
4. Ženklų išdėstymas
………………………………………………….
5. 47 klavišų klaviatūra
………………………………………………
6. Standartinė klaviatūra tampa visiems prieinama ………..
Įvadas
Klaviatūra tekstams rinkti pirmiausia atsirado rašomosiose
mašinėlėse. Lotynišką abėcėlę vartojančiose šalyse prigijo raidžių
išdėstymas QWERTY, pavadintas pagal pirmąsias antrosios klavišų eilės
raides. Ne visoms kalboms jis vienodai tinkamas, nes skiriasi raidžių
rinkiniai bei jų dažniai. Todėl atsirado nežymių QWERTY išdėstymo
modifikacijų, kuriose pakeičiama viena kita raidė, akivaizdžiai pašalinanti
įnešamą disharmoniją į tos kalbos tekstų rinkimą. Prancūzai vartoja AZERTY
išdėstymą, vokiečiai – QWERTZ. Šias modifikacijas perėmė ir kai kurios
kitos kalbos. Lietuviai naudoja į prancūzišką panašų išdėstymą ĄŽERTY.
Kompiuterio klaviatūros pagrindinė paskirtis rinkti tekstus, t.y.
ta pati, kaip ir rašomosios mašinėlės klaviatūros. Todėl natūralu, kad
kompiuterio klaviatūroje buvo priimtas toks pats arba beveik toks pats
ženklų išdėstymas, kaip ir rašomosios mašinėlės.Kompiuterio klaviatūros
Pirmieji tekstą apdorojantys kompiuteriai atsirado JAV.
Amerikiečiai pirmieji į kompiuterius perkėlė ir savų rašomųjų mašinėlių
klaviatūrą. Jie taip pat sukūrė ir daugiausia programų kompiuteriams, jose
panaudodami visus klaviatūra renkamus ženklus, kai kuriems jų suteikdami
naują prasmę. Dėl to kitos kalbos susidūrė su nauja problema: jų
klaviatūrose buvo reikalingi ne tik savos kalbos ženklai, bet ir kai kurie
amerikietiški ženklai (pvz., @, #, $) vartojami jau nebe amerikietiška, o
„kompiuterine“ prasme ir dėl to reikalingi kiekvienam vartotojui. Taigi
teko didinti ženklų aibę.
Paprasčiausias būdas padidinti ženklų aibę yra klavišų skaičiaus
didinimas. Tačiau jis netechnologiškas, nes klavišų skaičiaus didinimas
keičia mechaninės klaviatūros dalies gamybą. Todėl buvo pasirinktas
paprastesnis ir radikalesnis ženklų aibės didinimo kelias, įvedant dar
vieną (trečią) lygį (registrą), t.y., vienam klavišui paskiriant tris
ženklus. Šitokiu keliu nuėjo visos Europos šalys, vartojančios lotyniškąją
abėcėlę (Grigas, 1997). Jų patirtis buvo įteisinta ISO standarte (ISO/IEC
9995).
Lietuvoje buvo sudaryti du klaviatūros standartai: ĄŽERTY (LST
1205-92) ir ergonominės (LST 1092-89).
ĄŽERTY klaviatūros išdėstymas yra artimas rašomosios mašinėlės
klaviatūros išdėstymui. Ji, kaip ir rašomosios mašinėlės klaviatūra, turi
tik du lygius. Dėl to į ją nepateko daugelis kompiuterio vartotojui
reikalingų ženklų: raidės Q, W ir X, ženklas @ ir kt. Dėl to ši klaviatūra
yra nepilnavertė ir gali būti vartojama tik kaip papildoma priemonė
lietuviškiems rašto ženklams surinkti greta kurios nors kitos valstybės
klaviatūros.
Ergonominėje klaviatūroje raidės išdėstytos atsižvelgiant į jų
dažnius bei gretimumus lietuviškame tekste. Tačiau ji turi taip pat tik du
lygius ir dėl to joje nėra daugelio kompiuterio vartotojui reikalingų
ženklų. Ji praktiškai nenaudojama.
Iki šiol lietuviškoms raidėms rinkti dažniausiai buvo naudojama
vadinamoji skaitmeninė klaviatūra. Tai faktiškai amerikietiška klaviatūra,
kurioje lietuviškos raidės, nesančios amerikinėje klaviatūroje, išdėstytos
viršutinėje eilėje vietoj skaitmenų 1–8 bei specialiųjų ženklų. Dėl to šia
klaviatūra negalima surinkti visų būtiniausių ženklų ir dėl to ji, kaip ir
anksčiau minėtos, yra nepilnavertė. Be to, raidžių išdėstymas nesiderina su
aklojo spausdinimo metodika, o joje palikti tik du skaitmenys rodo jos
ženklų aibės nepagrįstumą. Dėl to ši klaviatūra negalėjo būti priimta
standartu, o jos paplitimą lėmė ta priežastis, kad namudinėmis sąlygomis ją
lengviausia „pasigaminti“ iš amerikietiškos klaviatūros.Ženklų aibė
Visuotinai kompiuteriuose naudojama ženklų aibė yra ASCII aibė.
Ją sudaro valdymo ženklai (33), tarpas ir 94 spausdintini ženklai:
pagrindinės (26) lotyniškos raidės, skaitmenys ir specialūs ženklai.
Amerikietiška klaviatūra turi visus ASCII spausdintinius ženklus (ir tik
juos). Kadangi jų yra 94, todėl klaviatūroje yra 47 ženklų įvedimo
klavišai: po du ženklus klaviše.
Vienas gaunamas tiesiog spaudžiant to
ženklo klavišą (gaunamas pirmojo lygio ženklas), o kitas – spaudžiant
antrojo lygio klavišą Shift ir to ženklo klavišą.
Kitų kalbų abėcėlės, sudarytos lotynų abėcėlės pagrindu, turi dar
papildomų raidžių. Tai specialiosios raidės (pavyzdžiui, Ø, Ð , Ę), raidės
su diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, É, Å, Ā, Ū) ir pan. Jas vadinsime
specifinėmis raidėmis. Pavyzdžiui, vokiečių kalba turi 7 specifines raides,
lietuvių kalba – 18. Be to kiekviena kalba dar turi jai būdingų kitų rašto
ženklų, pavyzdžiui, kabutes.
Problemą, kaip turimuose klavišuose išdėstyti daugiau ženklų,
Europos ir Lotynų Amerikos šalys išsprendė šitaip:
1) įvedė vieną papildomą fizinį klavišą;
2) įvedė trečią klaviatūros lygį, vieną iš valdymo klavišų (pvz., AltGr)
deklaravus šio lygio įjungimo klavišu; tai leido ant klavišo išdėstyti ne
du, o tris ženklus.
Trečiojo lygio ženklas paprastai piešiamas ant klavišo dešinėje pusėje.
Pavyzdžiui, esant klavišui
[pic]
nuspaudus šį klavišą, gaunamas šauktukas (!);
nuspaudus antrojo lygio klavišą ir šį klavišą, gaunamas skaitmuo 1;
nuspaudus trečiojo lygio klavišą ir šį klavišą, gaunamas ženklas @.
Raidės išdėstomos pagal savo šalies rašomąją mašinėlę. Šitaip panaudojama
jau nusistovėjusi greitojo spausdinimo sistema.
Naujoje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje:
1) ženklų aibė yra ASCII + 18 specifinių lietuviškų raidžių + § +