PROCESORIUS
Šiandien kompiuterių ir programinės įrangos industrija yra viena svarbiausių ekonomikos šakų. Kasmet pasaulyje parduodama dešimtys milijonų kompiuterių, kuriais mes ne tik greitai ir patogiai apdorojame informaciją, bet ir kuriame trimačius vaizdus, bei žaidžiame.
Realybė sparčiai lenkia tik prieš kelerius metus darytas prognozes, kurios
2000-uosius metus laikė riba, kai mikroprocesorių darbo dažnis bus didesnis kaip
100 MHZ. Dabar jau nenustebtume, jei 2000-aisiais metais bus pasiektas, o gal ir viršytas 1000 MHz dažnis. Jau galime įsigyti asmeninį kompiuterį su „Intel“ firmos 600 MHz dažnio procesoriumi „Pentium III“. Iki 2000-ųjų „Intel“ lustai pasieks stulbinančią 700 MHz spartą. Aš manau, kad per trejerius, ateinančius metus turėtų sukurti maždaug porą tuzinų naujų procesorių, tokie gigantai kaip AMD, „Cyrix“ ir žinoma „Intel“.
Kompiuteris susideda iš daugelio išorinių, bei vidinių dalių, viena iš jų- procesorius (keturių degtukų dėžučių dydžio mikroschema, su kuria montuojamas „cooler’is“, o lietuviškai vėsintuvas, tai kone svarbiausia kompiuterio dalis. Procesorius koordinuoja visą kompiuterio darbą, apdoroja informaciją ir atlieka visus skaičiavimus. Mikroprocesorius vykdo šimtus įvairių operacijų ir daro tai kelių dešimčių ar net šimtų milijonų operacijų per sekundę greičiu.
1970 m. INTEL firmos darbuotojas M. E. Hofas sukonstravo integralinę shemą, kuri galėjo atlikti tokias pat funkcijas kaip ir procesorius. Taip ir atsirado pirmasis mkroprocesorius Intel-4004, žinoma jo galimybės buvo žymiai kuklesnės negu didelės ESM centrinio procesoriaus-jis veikė žymiai lėčiau ir vienu metu galėjo apdoroti tik 4 bitus informacijos (didelių ESM procesoriai vienu metu galėjo apdoroti 16 arba 32 bitus informacijos). Tačiau vėliau Intel firma ištobulėjo ir 7-8 dešimtmetyje buvo mikroprocesorių industrijos lyderė.
Kiekvienas mikroprocesorius turi savo taktinį dažnį, o kuo jis didesnis tuo didesnis mikroprocesoriaus našumas ir žinoma kaina. Taktinis dažnis matuojamas megahercais (MHz). Pavyzdžiui, gaminami mikroprocesoriai Pentium, kurių taktinis dažnis yra nuo 75 iki 550 MHz, o kuo toliau tuo jis didės. Dažnai taktinis dažnis nurodomas kartu su pavadinimu, pavyzdžiui Pentium 333 MHz.
Taktinis dažnis rodo mikroprocesoriaus viduje vykstančių elementarių operacijų greitį.Tos pačios komandos (pavyzdžiui sudauginti ar sudėti), skirtingose gali būti įvykdytos per skirtingą taktų skaičių. Kuo šiuolailiškesnis mikroprocesorius, tuo mažiau taktų reikia toms pačioms operacijoms įvykdyti.
Mikroprocesorius yra sujungtas su kompiuterio operatyviaja atmintimi ir interfeisiniais įrenginiais sistemine magistrale(bus).
Atskiri magistralės komponentai skirti duomenų mainams su operatyviaja atmintimi ir įvedimo-išvedimo įrenginiais.Mikroprocesoriaus sąveika su įvedimo-išvedimo įrenginiais vyksta per duomenų magistralę, o atmintis panaudojama adresų magistralės pagalba.
Duomenų magistralė
Adreso magistralė
Šiuo metu yra tikrai nemažas mikroprocesorių pasirinkimas, tai yra tokie kaip „Intel“, „AMD“,“Cyrix“. „Intel“ dabar yra populiariausi ir brangiausi procesoriai. „AMD“ visą laiką vienu žingsniu atsilikdavo nuo „Intel“. O kompanija „Cyrix“ yra žinoma kaip originalių procesorių, kuriuos pardavinėja žemiausiomis rinkoje kainomis, gamintoja. Bet aš nepirkčiau „Cyrix’o“, nebent kišenėse vėjai ūžautų. Kodėl? O todėl, kad retą žaidimą galėčiau pažaisti neturėdamas keblumų. Be to dabar jau neapsimoka pirkti mikroprocesoriaus su žemesniu nei 300 MHz taktiniu dažniu.