Turinys
1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………………………….2
2. Monitorius(vaizduoklis, displėjus) ……………………………………………………………………………………….2
3. Elektroninio vamzdelio monitoriai ……………………………………………………………………………………….3
4. Spalvoto vaizdo monitoriai ………………………………………………………………………………………………….4
5. LCD plokštieji monitoriai ……………………………………………………………………………………………………4
6. Dujų plazminiai monitoriai ………………………………………………………………………………………………….6
7. Ką pasirinkti – LCD ar CRT monitorių? ………………………………………………………………………………..6
8. Išvados ………………………………………………………………………………………………………………………………8
9. Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………………………………………………9
Įvadas
Kompiuterio vaizdo sistema susideda iš monitoriaus, kuriame atvaizduojama informacija ir vaizdo plokštes, kuri formuoja vaizdą. Monitoriuje atkuriamo vaizdo kokybė, pirmoje eilėje, priklauso nuo monitoriaus konstrukcijos. Šiuolaikiniai monitoriai būna dviejų tipų: elektrovakuuminiai, naudojantys elektrovakuuminius vamzdžius – kineskopus ir elektroniniai, naudojantys puslaidininkinius ekranus (skystakristaliniai, dujų plazmos, jutikliniai). Labiausiai paplitę elektrovakuuminiai monitoriai, naudojami staliniuose kompiuteriuose. Nešiojamuose kompiuteriuose naudojami elektroniniai – plokštieji monitoriai.
Monitorius – brangiausia asmeninio kompiuterio dalis. Labai gaila, tačiau daugelis žmonių, perkančių naują kompiuterį, monitorių renkasi tik pagal ekrano įstrižainės dydį. Kiti monitoriaus parametrai dažniausiai būna visiškai nesvarbūs: kuo įtaisas pigesnis, tuo geriau. Įsigiję mažai žinomo gaminio monitorių ir nusivylę jo vaizdo kokybe, pirkėjas dažnai grįžta į kompiuterio salonus ir ieško naujo įtaiso.
Monitorius(vaizduoklis, displėjus)
Monitorius arba vaizduoklis yra kompiuterio išvesties įrenginys, skirtas tekstinei arba grafinei informacijai atvaizduoti.
Pagal vaizdo kūrimo būdą, monitoriai skirstomi į:
• elektroninio vamzdelio – CRT (Cathode Ray Tube);
• skystųjų kristalų – LCD (Liquid Crystal Display);
• dujinės plazmos – PDP (Plazma Display Panels).
Elektroninio vamzdelio monitoriai
Tai monitoriai su kineskopais. Veikimo principas analogiškas televizoriams: Elektronų srautas iš elektroninio vamzdelio patenka į ekrano vidinę pusę, padengtą liuminoforu (liuminescencine medžiaga), ir sukelia jo švytėjimą. Nuo spindulių intensyvumo priklauso vaizdą sudarančių taškų šviesumas ir spalva.
Spindulių intensyvumą keičia į kineskopo katodą paduodamas elektrinis signalas.
Vaizdo kadrą spindulys pradeda piešti nuo viršutinio kairiojo ekrano kampo. Jis vienodu greičiu perbėga iki dešiniojo krašto, po truputį leisdamasis žemyn. Paskui spindulys staigiai grįžta prie kairiojo krašto ir pradeda piešti kitą kadro eilutę. Taip suformuojamas visas ekranas ir vėl viskas kartojama.
Tai vyksta pakankamai greitai, kadrų skleidimo greitis svyruoja nuo 75 iki 150 Hz, todėl žmogus mato ištisinį vaizdą. Spalvotą vaizdą piešia trys spinduliai, kurių vienas žadina raudonai (R), kitas – žaliai (G), o trečias – mėlynai (B) švytintį liuminoforo triados paviršių.
Vaizdo signalams keičiant spindulių intensyvumą, keičiasi vaizdo taškus sudarančių R, G ir B liumineforų triadų švytėjimas, o kartu ir piešiamo vaizdo taškų spalvos.
Tam, kad elektronų spindulys žadintų tik vieno tipo liuminoforą, kineskope prie ekrano yra skylėta metalinė kaukė spinduliui susiaurinti. Nuo spindulio pločio, ekrano didumo ir kaukės priklauso monitoriaus skiriamoji geba.
Pagal kaukės konstrukciją skiriami trys kineskopų tipai: su apvalių skylučių kauke (Dot Mask), su pailgų skylučių kauke (Stoted Mask) ir su vertikalių plyšių kauke (Trinitron).
Spalvoto vaizdo (Dot Mask) monitoriai
Monitoriaus charakteristikos
• Taško (triados) dydis 0,22-0,26 mm (vertikalus, horizontalus, efektyvusis);
• Įstrižainės dydis 14″, 15″, 17″, 21″;
• Naudojama galia ~100 W (17″);
• Vertikali skleistinė 75-120 Hz (TV – 25 kadrai per sekundę);
• Skleistinės tipas (interlaced, non-interlaced);
• Maksimali skiriamoji geba (1600×1200).
Saugos standartai
• Low Radiation;
• MPR I (sukurta švedų);
• MPR II (1990 m.);
• TCO’92 (taip pat švedų), matuota ne 50 cm, o 30 cm atstumu nuo ekrano;
• TCO’95 reikalavimai ne tik spinduliavimui, bet ir visai ergonomikai (4E – ergonomika, elektrotaupa, emisija, ekologija);
• TCO’99;
• TCO’2003;
LCD (Liquid Crystal Display) plokštieji monitoriai
• Skystųjų kristalų monitoriai (LCD) sudaryti iš dviejų stiklinių plokštelių, tarp kurių yra skystųjų kristalų masė. Skystieji kristalai, paveikti
elektros krūviu, gali keisti savo optinę struktūrą bei savybes. Elektrinio lauko veikiami jie keičia geometrinę orientaciją ir skirtingai atspindi šviesą. Tai ir panaudojama sukurti vaizdą ekrane.
• Dėl mažų matmenų ir nedidelio energijos suvartojimo, bet pakankamo brangumo, LCD monitoriai iki šiol daugiausiai buvo naudojami nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Tobulėjant technologijai ir pingant gamybai jie pradedami daugiau naudoti ir staliniuose kompiuteriuose.
• Plačiausiai naudojami TFT (Thin Film Tranzistor) spalviniai monitoriai.
LCD monitoriaus veikimas
LCD monitoriaus privalumai
• Nemirga, todėl mažiau pavargsta akys;
• Žymiai mažesnis spinduliavimo poveikis, nėra rentgeno spindulių;
• Ekranas nesielektrina, kaupiasi mažiau dulkių;
• Užima mažiau vietos;
• Puikiai padengti nuo atspindžių;
• „Ideali“ geometrija, nėra fokusavimo problemų;
• Naudoja mažiau elektros energijos.
LCD savybės
1. Problema – ilgas kristalo reakcijos laikas, dėl ko greitai judančio pelės žymeklio praktiškai nebesimato. Pirmųjų LCD reakcijos laikas -apie 0,5 s. Technologija DSTN (Dual-scan Super~Twi$ted Nemattč) sutrumpino reakcijos laiką iki 0,15 s. Toshiba įdiegė TFT (Tbin H/m Trans/stor) technologiją (aktyvi matrica), praktiškai išsprendusią šią problemą. Šiuo metu kristalo reakcijos laikas siekia 0,08-0,12 ms.
2. Kita problema – prasčiau matosi, žiūrint iš šono.
Dujų plazminiai monitoriai
Dujinės plazmos ekraną taip pat sudaro dvi stiklinės plokštelės su vidiniu liuminoforo sluoksniu, tarp kurių yra dujų mišinys. Plazminiai ekranai yra aktyvūs, nes „uždegtos“ inertinės dujos skleidžia ultravioletinius spindulius, kurie žadina raudoną, žalią arba mėlyną šviesą skleidžianti liuminoforą.