TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………..3
1 Struktūra 4
1.1 Funkcijos 4
2 INFORMACINĖS SISTEMOS 6
2.1 Informacinių sistemų poreikis 6
3 MUITINĖS INFORMACINĖ SISTEMA LIETUVOJE 9
APIBENDRINIMAS………………………………………………………………………………………………………11
BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS…………………………………………………………………….12
ĮVADAS
Pirmiausia reikėtų tiksliai apibrėžti kas tai yra muitinės informacinė sistema (toliau – MIS). Tai – integruota su Europos Sąjunga informacinė sistema, sudaryta iš programų bei duomenų bazių, reikalingų prekių srautų fiksavimo ir kontroliavimo, mokesčių deklaravimo, muitų apskaitos, informacijos ir tyrimų, tranzito kontrolės, integruoto tarifo, užsienio prekybos ir kitomis sistemoms. Be to, ji suteikia muitinei daugiau galimybių apsaugoti vartotoją ir teisėtą verslą.
Ši sistema turi vieną pagrindinį tikslą – bendra duomenų bazė visai Europai. Veiklos sritis apima visą pasaulį, kadangi kiekvienos valstybės piliečiai negyvena užsidarę: nuolat vyksta migracija ir ne tik žmonių, bet ir informacijos, kapitalo, kur neišvengiamai yra susiduriama su muitinių postais.
Konkrečiai pristatysiu ES šalyse įdiegtą MIS, nes yra apimama daugelis valstybių, kurios siekia turėti bendrą ir universalią sistemą, kuri atitiktų visų poreikius ir galimybes. Ir dar dėl vienos priežasties, kad šiuo metu ES yra valstybių užsienio politikos prioritetas, nors ir nepriklauso šiai organizacijai, tačiau turi nuolat su jos narėmis bendradarbiauti.
Šio referato tikslas pristatyti MIS poreikio butinybę, sandarą, pagrindinius diegimo būdus ir palyginti kaip informacinė muitinės sistema funkcionuoja Lietuvoje.
Juo tikslesnė informacija, tuo geresnė jos kokybė, todėl vadovai priimdami sprendimus gali saugiau ja remtis. Dar prieš 30 metų G. Anthony Gorry ir M. S. Scottas nurodė, kad organizacijos informacinė sistema turi aprūpinti informacija trijų atsakomybės lygių vadovus:
• operatyviosios kontrolės, kai veiklą prižiūrintys vadovai kasdien aprūpinami patikima ir detalia informacija;
• valdymo kontrolės, kai vidutinio lygio vadovai iš suvestinių ir apibendrintų duomenų sužino apie dabartinius įvykius ir jų įtaką ateityje;
• strateginio planavimo, kai aukščiausio lygio vadovai iš vidaus ir išorinių duomenų šaltinių gauna informaciją, reikalingą strateginiam planavimui ir valdymo kontrolei.
1 Struktūra
Valdymo objekto informacinė sistema skirstoma į operatyvinį ir žemutinį, vidutinį bei aukštutinį vadybos lygius.
MIS yra hierarchinė informacinė sistema, kurią sudaro šie valdymo lygiai:
• muitinės postai, atitinkantys operatyvosios kontrolės valdymo arba žemutinį vadybos lygį;
• teritorinės muitinės ir kitos Muitinės departamento įsteigtos įstaigos, atitinkančios valdymo kontrolės valdymo arba vidutinį vadybos lygį;
• Muitinės departamentas, atitinkantis strateginio planavimo valdymo arba aukštutinį vadybos lygį.
Pagal paskirtį MIS sudaro šios struktūrinės dalys:
• muitinės dokumentų apdorojimo sistema;
• centrinio valdymo sistema;
• administracijos paramos sistema.
1.1 Funkcijos
Atsižvelgdami į tai, kad muitinės veiklos strateginiame plane vienas iš pagrindinių įvardytų uždavinių yra rinkti ir apdoroti tarptautinės prekybos statistinius ir kitus muitinėje deklaruotų prekių duomenis, toliau reikėtų analizuoti dokumentų apdorojimo sistemą muitinės postuose.
Muitinės postuose apdorojami muitinės dokumentai, pateikiami deklaruojant prekes muitinei, yra šie:
• Bendrasis dokumentas;
• Bendroji deklaracija;
• Keleivio deklaracija;
• TIR Carnet ir ATA knygelės.
Tarptautinės prekybos sandoriuose daugiausia prekių muitinėje deklaruojama naudojant Bendruosius dokumentus (importo, eksporto, tranzito procedūros) ir TIR knygeles (tranzito procedūra).
Muitinės naudojamų dokumentų duomenų perkėlimą į kompiuterių laikmenas, jų rinkimą, tvarkymą ir teikimą reglamentuoja Muitinės informacinės sistemos nuostatai.
Įforminus muitinės procedūrą muitinės įstaigose duomenys registruojami kompiuteryje ir siunčiami į elektroninių duomenų saugyklą, kuri yra Muitinės departamento (Muitinės informacinių sistemų centro) serveriuose. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, visi muitinės dokumentai kompiuteriu registruojami ir apdorojami po muitinio įforminimo, t. y. tada, kai muitinės pareigūnas priėmė vieną iš sprendimų: išleisti ar sulaikyti prekes. Duomenų išsiuntimo terminas reglamentuojamas Muitinės departamento direktoriaus įsakymu ir priklauso nuo muitinės poste turimos kompiuterinės technikos ir ryšio kokybės.
2 INFORMACINĖS SISTEMOS
Platus informacinių sistemų taikymas – vienas svarbiausių ES muitų politikos principų. Moderni integruota muitinės informacinė sistema, turinti sąsajas su ES duomenų bazėmis, sudaro galimybę operatyviai teikti duomenis vartotojams, didinti surenkamos statistinės informacijos patikimumą, mažina muitinės formalumų atlikimo trukmę ir gerina klientų aptarnavimą.
ES informacinių sistemų bendro naudojimo vienas iš uždavinių – parengti ir įdiegti muitų ir mokesčių informacines sistemas, suderinamas su naudojamomis Europos Sąjungoje. Tam būtina, kad Muitinės departamentas ir Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų laiku parengtas ir įdiegtas informacines sistemas, galinčias prisijungti ir keistis informacija su Europos Komisija (toliau – EK) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) šalimis. Siekiant šių tikslų reikia: