| |
| |
| |
| | | |
| | | |
| |
Turinys:
NAMŲ DARBAS NR.1 1
Turinys: 2
Kompiuterių kartos 3
Pirmoji karta-1944-1958metais 3
Antroji karta-1959-1963metais 3Trečioji karta 1964-1970metais 4
Ketvirtoji karta-1971-1987 metais 4
Penktoji karta – 1987metais 5
IBM PC 1981m.oficealiai pristatyta publikai 6
Kompiouterių raidos lentelė 7
Kompiuterių sandara 8
Įvesties įrenginiai 9
Išorinė atmintis 10
Kompiuterių tipai 12
Literatūra: 13
Kompiuterių kartos
Pirmoji karta-1944-1958metais
Kompiuteriuose įvesties ir išvesties įrenginiai buvo perfokortos ir
magnetinės juostos. Šių kompiuterių atmintis buvo gaminama iš elektroninių
lempų. Tokie kompiuteriai lėti, dideli brangūs ir mažai patikimi,į aplinką
išskirdavo didelį šilumos kiekį. Jie galėjo vykdyti tik vieną programą.
Pirmosios kartos atstovai-ENIAC, UNIVAC. Kompiuteris ENIAC – elektroninis
skaitmeninis integratorius ir skaičiuotuvas.1943m. kariuomeneje prasidėjo
ENIAC kūrimo darbai. Sukurta mašina priminė monstrą – svėrė 30 tonų,užėmė
1600 m, panaudota 18 000 vakuuminių elektroninių lempų. Ji išeikvodavo apie
140 KW elektros galios, galejo atlikti 5000 sudėties operacijų per sekundę.
ENIAC pagamintas 1946-aisiais metais – per vėlai, kad būtų panaudotas
kare. Tad pirmasis jo uždavinys buvo skaičiavimų serija, kuri padėjo
nustatyti principinę vandenilinės bombos pagaminimo galimybę.ENIAC, veikęs
BTL iki 1955-ųjų,buvo išmontuotas.
Antroji karta-1959-1963metais
1960 metais fizikų buvo atrastos naujos medžiagos-puslaidininkiai.
William’as Belford’as Shockl’is išrado trazistorių, tačiau tik 6-ojo
dešimtmečio pabaigoje pagaminti tranzistoriniai kompiuteriai. Pirmuosius
komercinius tranzistorinius kompiuterius pristatė NCR bei RCA kompanijos,
vėliau IBM-7000-ąją kompiuterių šeimą. Jie yra žymiai mažesni nei
elektroninės ir ne lempos skleidžia tiek daug šilumos, taip pat panaudoti
antros kartos kompiuteriuose. Jų atmintis buvo gaminama iš magnetinių
šerdžių,kurios atrodė kaip labia mažos veržlės, suvertos laidais. Antros
kartos kompiuteriai-mažesni, patikimesni ir daug greitesni už pirmosios
kartos kompiuterius.
Tranzistorių taikymas būdingas antrosios kompiuterių kartos bruožas.
Kiekvienai naujajai kartai būdinga-talpesnė atmintis ir mažesni matmenys.
(1.1lentelė)
1.1lentelė
|Kart|Apytikrės |Technologija |Sparta |
|a |datos | | |
|1-oj|1946-1957 |Vakuuminės lempos |40000 |
|i | | | |
|2-oj|1958-1964 |tranzistoriai |200000 |
|i | | | |
|3oji|1965-1971 |Mažos ir vidutinės |1000000 |
| | |integracijos | |
| | |mikroschemos | |
|4-oj|1972-1977 |Didelės integracijos |10000000 |
|i | |mikroschemos | |
|5-oj|1978- |Labai didelės |100000000 |
|i | |integracijos | |
| | |mikroschemos | |Be technologinių, yra ir kitų pokyčių. Antroji kompiuterių karta
pasižymėjo sudėtingesniais aritmetikos ir logikos įrenginiais, aukšto lygio
programavimo kalbų taikymu ir tuo, kad su kompiuteriais buvo teikiama
programinė įranga.
Trečioji karta 1964-1970 metais
Tuo laiku JAV kompanijos Texas Instruments darbuotojas Jackas Cilbis sukūrė
integrinę grandinę –sudėtinę elektroninę grandinę ant silicio plokštelės,
kuri pakeitė tranzistorius. Todėl mažėjo kompiuterių matmenys ir apie
1970metus sukurti kompiuteriai buvo vadinami mini kompiuteriais. Duomenims
saugoti dar plačiau pradėti naudoti magnetiniai diskai. Tai leido apdoroti
duomenis keleta programų vienu metu ir keliems vartotojams vienu
kompiuteriu.Mini kompiuteriais pradėjo domėtis įvairių profesijų žmonės,buvo sukurta
speciali programinė įranga. Buvo palengvintas vartotojo bendravimas su
kompiuteriu, todėl išaugo susidomėjimas šios kartos kompiuteriais ir jie
buvo naudojami ne tik įvairių mokslo krypčių tyrimus, bet ir valdant
sudėtingus gamybos procesus. Sukurtas pirmasis mikroprocesorius
”Intel4004”, mikrokompiuteris PDP-8, pirmasis asmeninis
kompiuteris”Kenbak”.
Ketvirtoji karta-1971-1987 metais
1971metais buvo žengtas dar vienas žingsnis personalinio kompiuterio
sukūrimo link, sukurta didžioji integrinė schema. Tai tūkstančiai
integrinių shemų vienoje silicio plokštelėje – mikroschemoje. Mikroschema
naudojama kurti atminties ir logines schemas, kurios atlieka
ivairiausio
sudėtingumo loginius veismus kompiuterio centriniame procesoriuje. Vėliau
sukurta labia didelė integrinė schema – šimtai tūkstančių integrinių schemų
vienoje silicio plokštėje. Tai leido Tedui Hofui sukurti –mikroprocesorių.
Tai buvo labia didelė pažanga, kompiuterių matmenys labia sumažėjo ir jie
pavadinti mikrokompiuteriais. Juose panaudoti įvesties ir išvesties
įrenginiai, kurie leido duomenis ir programas įvesti tiesiai iš klavetūros.
Jie įgalino sukurti – superkompiuterius.
Mikroprocesoriai
Didėjant elementų tankiui atminties mikroschemose, didėjo elementų tankis
ir procesoriaus lustuose. Laikui bėgant vis daugiau elementų buvo išdėstoma
viename luste ir vis mažiau lustų reikėjo kompiuterio procesoriaus
konstrukcijoje. Lemiamas lūžis įvyko 1971 m., kai ,,Intel“ kompanija
sukūrė i4004 mikroschemą. I4004 – pirmas lustas, kuriame buvo išdėstytos
visos CPĮ komponentės – sukurtas mikroprocesorius. I4004 mikroprocesorius
galėjo sudėti du 4 bitų skaičius, o daugyba buvo atliekama atitinkamai
kartojant sudėties operaciją. Pagal dabartinius reikalavimus i4004
mikroprocesorius labai primityvus, tačiau juo prasidėjo mikroprocesorių
evoliucija. Mikroprocesorių evoliucija akivaizdžiausia pagal bitų, kuriuos
procesorius gali vienu metu apdoroti, skaičių. Šio skaičiaus tikslaus mato
nėra, tačiau galbūt geriausiai tai atspindi procesoriaus išorinės
magistralės plotis. Kitu matu gali būti akumuliatoriaus arba bendrosios
paskirties registrų bitų skaičius. Kartais šie skaičiai sutampa, bet ne
visada. Pavyzdžiui mikroprocesorius gali operuoti 16 bitų skaičiais, tačiau
vienu metu nuskaityti arba įrašyti tik 8 bitus.1972 m. ,,Intel“ sukūrė
pirmąjį 8 bitų mikroprocesorių i8008, beveik du kartus sudėtingesnį nei
i4004. Ir i4004, ir i8008 buvo specialiosios paskirties mikroprocesoriai
(taikomi specialiais atvejais). Bendrosios paskirties mikroprocesorių i8080
,,Intel“ sukūrė 1974 m. Tai irgi 8 bitų procesorius, tačiau spartesnis, su
platesniu instrukcijų rinkiniu ir tobulesniu adresavimu.1.2. lentelė,,Intel“ mikroprocesorių evoliucija
|Charakteristikos |Mikroprocesoriaus tipas |
|Instrukcijų skaičius |66 |111 |133 |154 |235 |
|Adresų magistralės |8 |16 |20 |32 |32 |
|plotis | | | | | |
|Duomenų magistralės |8 |8 |16 |32 |32 |
|plotis | | | | | |
|Vyksmaženklių {flag} |4 |5 |9 |14 |14 |
|skaičius | | | | | |
|Registrų skaičius |8 |8 |16 |8 |8 |
|Adresuojamosios |16 KB |64 KB |1 MB |4 GB |4 GB |
|atminties talpa | | | | | |
|Į/I prievadų {I/O |24 |256 |64 K |64 K |64 K |
|ports} skaičius | | | | | |
|Magistralės pralaidumas|– |0,75 MB/s|5 MB/s |32 MB/s |32 MB/s |
|Registrų turinio |– |1,3 ms |0,3 ms |0,125 ms|0,06 ms |
|sumavimo trukmė | | | | | |
Penktoji karta – 1987 metais
Ši karta tęsiasi iki šių dienų. Tai kompiuteriai, kuriais dirbame