1. informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė.Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais,o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
2.Inf. visuom. požymiai:1.Atvira – tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys turi būti lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui.Piliečiai įgauna teise ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime,šitai įmanoma tik esant geram informaciniu technologijų naudojimo lygiui – sukūrus modernia šalies infrastruktūrą.2.Išsilavinusi – tai kiekvienos valstybės siekis šviesti ir mokyti savo piliečius. Iki šiol pagrindinis išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventoju raštingumas – gebėjimas skaityti ir rašyti. Informacinėje visuomenėje to nepakanka- turi būti ugdomas gebėjimas pasinaudoti informacijos šaltiniais, t. y. informacinėmis technologijos priemonėmis.3.Besimokanti – tai visuomenės narių pastangos mokytis visa gyvenimą. Tam turi būti sudaromos atitinkamos sąlygos:pateikiami įvairus kursai per Internetą, kad butu galima mokytis bet kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti medžiaga, procesus ir pan.
3. Pagrindiniai 5 požiūriai i informacinę visuomenę:1) technologinis- pabrėžia technologinę informacinės visuomenės puse: informacinės technologijos įgalina efektyviai apdoroti, kaupti, perduoti, skleisti informacija, jos ieškoti. Tačiau nereikėtu sureikšminti technologijų – tai svarbi dalis, tačiau yra ir kitu ne mažiau svarbiu; 2) ekonominis- informacinėje visuomenėje pereinama nuo turto ekonomikos prie žinių ekonomikos.Tai reiškia, jog vis daugiau dėmesio skiriama žinioms, jos tampa produktu. Vis didesne bendrojo nacionalinio produkto Dalį kuria žmonės, kuriu veikla susijusi su informacinėmis technologijomis – jų tobulinimu,taikymu, platinimu; 3) profesinis- informacinė visuomenė gali būti suskirstyti i maždaug tris grupes:I. Specialistai, kuriu darbas – nauju technologijų kūrimas ir diegimas; tokiu nedaug, manoma,kad turėtu būti apie 4%.II. Informaciniu technologijų taikymo specialistai,kuriu darbas – taikyti įvairioms sritims,adaptuoti, eksploatuoti naujas technologijas;tokiu specialistu turėtu būti apie 16%.III. Informaciniu technologijų vartotojai, kurie yra įvairių specialybių bei profesijų, ir savo veikloje taiko informacines technologijas; 4) erdvinis- informacinė visuomenė traktuojama kaip globali, peržengianti valstybes, regionus. Informacija tampa pasiekiama vienodai sparčiai visame pasaulyje ir tai skatina dinamiškiau dirbti visose veiklos srityse. Informacinė visuomenė erdvėje dažnai vaizduojama kaip visuotinis tinklas, kurio visi vartotojai jungiasi per Internetą;5) kultūrinis-Informacijos srautai veikia įvairių tautų kultūras,spartėja įvairių kultūros elementu perėmimo, atmetimo, suvienodėjimo tempai. Itin svarbi darosi kalbos kultūra. Manoma,kad sėkmingai gyvuos tos šalys, kuriu kultūra bus atspindima internete ir sava, ir kitomis kalbomis. Mokslininkams keliami labai svarbus uždaviniai – apibendrinti kalbu gramatikas, automatizuoti vertima iš ir i įvairių tautų kalbas.Pagrindiniai informacinės visuomenės bruožai:Informacinėje visuomenėje klostosi naujos atskiro piliečio ir visuomenės bendravimo formos, atsiranda daugybė įvairių paslaugu, ekonominio ir socialinio gyvenimo organizavimo būdų. Išryškėja nauji gyvenimo informacinėje visuomenėje bruožai. Visus šiuos procesus reikia numatyti ir stengtis išvengti neigiamu padariniu.
4. Pagrindiniai informacinės visuomenės bruožai: stiprus paties piliečio noras ir gebėjimas mokytis;• nuolatinis mokymasis;• mokymosi priemonių ir formų įvairovė:nuotolinis mokymasis, elektroninis mokymasis,skaitmeninis mokymasis;• nuotolinis darbas;• elektroninis verslas;• elektroninės paslaugos;• elektroninis valdymas.
5.Problemos: informacinėje visuomenėje daug dėmesio skiriama mokymuisi. Tai suprantama. Informacinės technologijos atsinaujina ir kinta itin sparčiai, keičiasi atskiru specialybių turinys, atsiranda daugybė įvairių paslaugu.Ryšys tarp darbo ir mokymosi darosi vis glaudesnis.Norint įdiegti mokymosi visa gyvenimą idėja, reikia išspręsti keturias problemas:1) pakeisti mastymo būdą apie mokymą, mokymąsi ir lavinimą;2) mokymosi visa gyvenimą pagrindus dėti pačioje lavinimo pradžioje;3) sukurti piliečiams patogias mokymo, lavinimo ir darbo formas;4) sutelkti d_mesi i nuolatinio mokymosi būtinumą darbovietėse.Nuolatinis mokymas darosi vis populiaresnis. Rengiami įvairių dalyku kursai, mokomoji medžiaga, testai, jie pateikiami internete. Besimokantysis gali juos studijuoti neišvykdamas iš gyvenamosios vietos, jam patogiu laiku.Plėtojama ir nuotolinė medicina – naudojantis technologijomis bus galima perduoti duomenis apie bet kur esanti ligoni ir gauti reikiama konsultacija.Naujas galimybes vartotojams žada elektroninės bibliotekos, elektroninė leidyba.Kalbama apie elektronini valstybės valdymą, elektronine demokratija, kai bet kuris šalies pilietis gal_s nuolat gauti jam aktualia informacija apie ruošiamus
ir priimamus nutarimus, potvarkius, įstatymus. Gauta informacija galima nagrinėti ir savo pasiūlymus perduoti atitinkamoms institucijoms.