Žmogus ir kompiuteris
Žmogus, kūręs kompiuterį, padarė jį panašų į save. Kompiuterį galima suskaidyti į tris atskiras dalis, pagal paskirtį primenančias žmogų:
1. 1. įvesties-išvesties įrenginius (panašius į žmogaus akis, ausis, nosį, burną, rankas, kojas…);
2. 2. sisteminį bloką (panašų į smegenis);
3. 3. išorinę atmintį (panašią į žmogaus dienoraštį, užrašus, knygas…).
Įvesties įrenginiais, dažniausiai klaviatūra ir pele, informacija perduodama sisteminiam blokui, o išvesties įrenginiais – displėjumi, spausdintuvu – ji išvedama. Sisteminį bloką sudaro vidinė atmintis ir centrinis procesorius. Centrinis procesorius apdoroja informaciją, saugomą vidinėje atmintyje. Išorinės atminties įrenginiai, dažniausiai diskeliai naudojami informacijai saugoti ilgą laiką.
Struktūrinė kompiuterių schema nepriklauso nuo jų tipo, dydžio, kainos ar modernumo ir visų kompiuterių yra panaši. Kiekvienas kompiuteris turi bent po vieną įvesties-išvesties įrenginį bei, žinoma, sisteminį bloką. Juk ir žmonės, kad ir kokie skirtingi būtų, turi tokius pačius organus.
Įvesties įrenginiai
Prie įvesties įrenginių priskiriami šie: klaviatūra, pelė, valdymo rutulys, skaitlys, valdymo sritis, vertiklis, šviesos pieštukas, sensorinis ekranas, balso atpažinimo įrenginys ir t. t.
Klaviatūra yra pagrindinis informacijos įvesties įrenginys. Pagal klavišų skaičių ji skirstoma į du tipus:
• • standartinę, turinčią 92 klavišus;
• • išplėstąją, turinčią 101 -102 klavišus.
Pagal paskirtį klavišai grupuojami į:
teksto rašymo;
valdymo;
funkcinius;
papildomus skaitmeninius.
Teksto rašymo klavišais rašomos raidės, skaičiai, kiti simboliai. Kadangi skiriasi įvairių šalių abėcėlės ir tradicijos, teksto rašymo klavišai klaviatūroje išdėstomi nevienodai. Angliška klaviatūra”QWERTY”, pavadinta pagal viršutinės eilutės pirmas raides. Prancūziška klaviatūra vadinasi “AZERTY”. Lietuvoje naudojama angliška klaviatūra, o lietuviškos raidės išdėstomos skaičių klavišuose.Kiti lietuviškas raides išdėsto nenaudojamų lietuviškoje abėcėlėje raidžių klavišuose.
Valdymo klavišai dažniausiai būna pilkesni negu teksto rašymo.
Papildomi skaitmeniniai klavišai vykdo kai kurių valdymo klavišų funkcijas arba, rašo skaičius.
Klaviatūros klavišai sudėlioti ant matricos eilučių ir stulpelių susikirtimo taškų. Speciali mikroschema nuolat tikrina, ar paspaudus klavišą nesužadinta matrica. Jei klavišas paspaustas ar laikomas nuspaustas, tai iš stulpelio bei eilutės numerio sudaromas vietos kodas ir siunčiamas į sisteminį kompiuterio bloką apdoroti.
Pelė sukurta 1970metais XEROX firmoje. Jos viduje yra rutuliukas. Stumdant pelę stalu arba specialiu padėklu, tas rutuliukas juda ir sukioja du vienas kitam statmenus ritinėlius, kurių galuose įtaisyti plyšiuoti diskeliai.Vienoje diskelio pusėje yra spinduliuojantis įtaisas, kitoje – fotoelementas. Sukantis diskeliui, spinduliuojančio įtaiso skleidžiama šviesa pro plyšelius pasiekia fotoelementą. Pagal jo signalus nustatoma rutuliuko judesio kryptis ir atstumas. Rutuliuko judėjimas susijęs su žymeklio judėjimu ekrane.
Pelių būna įvairių. Jos skiriasi viena nuo kitos klavišų skaičiumi ( du arba trys) bei skiriamąja geba (jautrumu).
Pelei analogiškas prietaisas yra valdymo rutulys. Tai tarsi apversta pelė, veikianti tuo pačiu principu. Skirtumas tik tas, kad pelės rutuliukas juda stalo paviršiumi, o valdymo rutulio sukaliojamas ranka.
Skaitlys naudojamas bet kokio dokumento vaizdui perkelti į vidinę kompiuterio atmintį. Skaitlio veikimas pagrįstas dokumento kopijavimu į kompiuterio atmintį naudojant fotoelementą surinktą ir stipriai apšviesto dokumento atspindėta šviesa. Skaitliai gali būti staliniai ir rankiniai, spalvoti ir nespalvoti.
Vertikliu galima gauti ar perduoti informaciją,ateinančią telefoninio ryšio linijomis į kompiuterį. Kompiuterio signalą jis keičia telefoniniu ir, atvirkščiai. Vertikliai būna išoriniai ir vidiniai. Jų kokybę nusako informacijos perdavimo (priėmimo) greitis. Šiuo metu jis 2400 arba 14400, arba 28800 bitų per sekundę, bet šiuolaikinei technikai tai dar ne riba.
Šviesos pieštukas įveda informaciją į kompiuterį vedžiojamas ekranu, o sensorinis ekranas – prisiliečiant prie jo pirštu. Jais pažymėta informacija perduodama sisteminiam blokui. Šie įrenginiai nelabai populiarūs, jiems reikia specialios programinės įrangos, gana didelė jų kaina ir, vedžiojant pieštuką ekranu, pavargsta ranka.