TURINYS
1. Įvadas………………………………………………………………………………………..2
2. Babilono religijos formavimasis…………………………………………………..
2.1 oficialioji religija……………………………………………………………………………..3
2.2 individualus tikėjimas………………………………………………………………………3
2.3 dievų keitimasis……………………………………………………………………..4
3. Babilono dievai ir jų „pareigos“………………………………………………….4
4. Religinės apeigos………………………………………………………………………..5
5. Babiloniečių religijos ryšys su šumerų religija……………………………..6
6. Išvados……………………………………………………………………………………….8
7. Literatūros sąrašas……………………………………………………………………..9
Įvadas
Mano tyrinėjimo objektas yra Babilono valstybės religiją, kuri per šimtmečius buvo perimta iš senųjų Mesopotamijos gyventojų šumerų.
Babilonas buvo milžiniškos valstybės, kuri apėmė visą Tarpupį, sostinė, kuri buvo skelbiama amžina „karališkumo“ buveinė. Nėra keista, kad Babilono galybės aidai girdimi net iki mūsų dienų: Babilono kabantys sodai, Belo šventykla – vieni iš septynių pasaulio stebuklų, Hamurabio įstatymai.
Ne ką menkesnė savo svarba yra ir babiloniečių religija, kuri kelia ne tik susidomėjimą bet ir galvos skausmą ne vienam mokslininkui. Vienas pačių žymiausių pasaulio asirologų kadaise yra parašęs, kad „Mesopotamijos religijos sisteminės apžvalgos parašyti neįmanoma ir nereikia“ .
Referato chronologija orientuota į gan platų Babilono valstybės laikotarpį, apima XVIII – VI a. pr. kr., kai atsiranda ir vystosi Babilono valstybė, formuojasi politinės, ekonominės, kultūrinės, religinės vertybės, atsiranda naujos tradicijos ir papročiai, tobulėja ir keičiasi senosios veiklos sritys, pamažu kyla Babilono valstybės gyventojų mentalitetas.
Referate bus naudojami tik literatūra, kurioje kalbama apie Babilono religiją, jos įtaką tiek diduomenei (valdovams ir žyniams), tiek eilinei visuomenei. Ne vienas istorikas domėjosi kokią įtaką babiloniečiams daro vienas ar kitas dievas. Tiek E. Klengel – Brant knygoje „Kelionė į senovės Babiloną “, tiek J. Oates knygoje „Babilonas“ ir G. Beresnevičiaus „Religijų istorijos matmenys“ itin plačiai aprašoma Babilono religija, pagrindiniai garbinimo dievai, jų įtaka.
Paskutiniame šio referato dėstymo skyriuje „Babiloniečių religijos ryšys su šumerų religija“ bus naudojamas lyginimo metodas. Šiame skyriuje bus lyginama šumerų ir babiloniečių dievai, jų vaizdavimas tiek vienoje, tiek kitoje tautų savimonėje.
Taigi remdamasi aptarta literatūra bandysiu trumpai apžvelgti Babiloniečių religiją ir atsakyti į iškilusius klausimus:
1. Kada ir kaip susiformavo Babilono religija?
2. Kokie buvo babiloniečių dievai?
3. Kas atlikinėjo religines apeigas?
4. Koks babiloniečių religijos ryšys su šumerų religija?
Babilono religijos formavimasis
2.1. Oficialioji religija
Babilonijos religija siekia tolimą priešistorę, kuomet buvo garbinami gausybė įvairiausių dievų, dažniausiai gamtos kulto atstovai, tai matyt priklausė nuo to, kad tuometiniai babiloniečiai buvo priklausomi nuo juos supančios gamtos ir jos stichijų „išdaigų“. Jausdami baimę grėsmingoms stichijoms, laukiniams žvėrims, nesuprantamiems gamtos reiškiniams, babiloniečiai visa tai laikydavo aukštesnių ir galingesnių gamtos nepažįstamų būtybių veikla, todėl jas garbino įvairiomis formomis ir apsireiškimais.
Bėgant laikui įvairios babiloniečių dievybės maišėsi, susiliejo su kitais dievais ir taip išliko patys pagrindiniai Babilono valstybės dievai. Pagal oficialiąją babiloniečių religiją pagrindinė kiekvieno žmogaus pareiga buvo tarnauti dievams, nes tik tam jie ir buvo sukurti. Kiekvienas babilonietis turėjo patarnauti savo garbinamiems dievams kaip karaliams – nešti aukas, garbinti, rengti šventes jų garbei, o dievų „dvariškius“ – žynius – rengti, maitinti, kreiptis į juos pagalbos, kai prireikdavo dievų pagalbos. Buvo manoma, kad dievai egzistuoja savo atvaizde, todėl buvo gaminamos šių dievų statulos, kurios buvo daromos specialiose dirbtuvės, o po jų pagaminimo buvo atliekamos specialios apeigos, kad įgautų „gyvybę“.
Babilonijoje buvo begalė daug metinių švenčių, kurios buvo rengiamos įvairių dievų garbei, pvz. Dievo Marduko Naujųjų metų šventė.
2. 2. Individualus tikėjimas
Mokslininkai nustatė, kad paprastiems babiloniečiams nebuvo leidžiama įeiti į dievų garbinimo buveines – šventyklas, todėl kiekvienas Babilono valstybės gyventojas turėjo savo dievą ar deivę, kuriems atgailaudavo, skirdavo savo maldas, nešė aukas, o šis dievas turėjo užtarti šį žmogų prieš kitus dievus, apsaugoti nuo piktųjų dvasių, įvairių blogybių, kurios tykojo žmogaus gyvenime.
Žmonės nešiojo įvairiausius amuletus ar pakubučius, kurie turėjo apsaugoti nuo blogio jėgų, dievų
prakeikimų. babiloniečių religijoje išliko daugybė užkeikimų, kuriomis paprastai buvo kreipiamasi į dievus ar priemones, kurios sunaikina blogį, mat religija buvo reikli ir nevengė bausmių, kiekvienas nusižengęs babiloniečių religijai sukelia dievų pyktį, pasireiškiantį baisiomis nelaimėmis – maras, badas, sausros, tvanas, priešų antpuoliai.