Europos Sąjunga
Europos Sąjunga yra demokratinių Europos valstybių šeima, pasiryžusi taikos ir gerovės labui veikti išvien. Ji nėra kokia nors nauja valstybė, pakeisianti esamas valstybes. ES daug kuo skiriasi ir nuo kitų tarptautinių organizacijų. Iš tikrųjų ji yra unikali organizacija. Jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs visoms rūpimi klausimai būtų demokratiškai sprendžiami Europos lygmeniu. Šis suvereniteto telkimas dar vadinamas „Europos integracija“.
Istorinės Europos Sąjungos šaknys glūdi Antrajame pasauliniame kare. Europos integracijos idėja kilo iš siekio niekada nebeleisti tokių žudynių ir tokio naikinimo. Pirmasis ją iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert’as Schumanas savo kalboje, pasakytoje 1950 m. gegužės 9 d. Ši diena, dabartinės ES „gimtadienis“, kasmet švenčiama kaip Europos diena.
Yra penkios ES institucijos, kurių kiekviena atlieka savitą vaidmenį:
* Europos Parlamentas (renkamas valstybių narių tautų);
* Europos Sąjungos Taryba (atstovaujanti valstybių narių vyriausybėms);
* Europos Komisija (varomoji jėga ir vykdomoji institucija);
* Teisingumo Teismas (užtikrinantis teisės laikymąsi);
* Audito Rūmai (kontroliuojantys, kad ES biudžetas būtų patikimai ir teisėtai tvarkomas).
Be jų, yra dar penkios svarbios institucijos:
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (reiškia organizuotos pilietinės visuomenės nuomones ekonomikos ir socialiniais klausimais);
Regionų komitetas (reiškia regionų ir vietos valdžios institucijų nuomones);
Europos centrinis bankas (atsako už pinigų politiką ir euro valdymą);
Europos ombudsmenas (nagrinėja piliečių skundus dėl netinkamo kurios nors ES institucijos ar įstaigos administravimo);
Europos investicijų bankas (padeda siekti ES tikslų, finansuodamas investicinius projektus).
Šiai sistemai dar priklauso daugelis kitų agentūrų ir įstaigų.
Teise grindžiama tvarka yra Europos Sąjungos pamatas. Visi ES sprendimai ir procedūros yra grindžiama sutartimis, dėl kurių yra susitarusios visos ES valstybės.
Iš pradžių ES sudarė tik šešios valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė prie jų prisijungė 1973 m., Graikija – 1981 m., Ispanija ir Portugalija – 1986 m., o Austrija, Suomija ir Švedija – 1995 m. Visų didžiausia plėtra įvyks 2004 m., kada prisijungs 10 naujų valstybių.
Ankstesniais metais ES valstybės daugiausia bendradarbiavo prekybos ir ekonomikos srityse, bet dabar ES sprendžia ir nemažai kitų klausimų, tiesiogiai susijusių su mūsų kasdieniu gyvenimu, būtent: piliečių teisės laisvės, saugumo ir teisingumo užtikrinimas; darbo vietų kūrimas; regioninė plėtra; aplinkos apsauga; globalizacija.
Pusę šimtmečio Europos Sąjunga užtikrino stabilumą, taiką ir gerovę. Ji padėjo kelti gyvenimo lygį, sukūrė bendrą Europos masto rinką, įvedė bendrą Europos valiutą eurą , ir sustiprino Europos balsą pasaulyje .
Vienybė išlaikant įvairovę: Europa – tai žemynas, kuriame gyvena daugelis skirtingas tradicijas ir kalbas, bet taip pat ir bendrų vertybių turinčių tautų. ES gina šias vertybes. Ji puoselėja Europos tautų bendradarbiavimą, skatindama vienybę išlaikant įvairovę ir užtikrindama, kad sprendimai būtų priimami kuo labiau priartinant juos prie piliečių.
XXI amžiuje, kai pasaulyje vis didėja savitarpio priklausomybė, kiekvienam Europos piliečiui netgi dar labiau reikės su kitų šalių žmonėmis bendradarbiauti žingeidumo, pakantumo ir solidarumo dvasia.
Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą
Šie metai įeis į mūsų šalies istoriją. Tapome ne tik NATO nariais, bet ir įstojome į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė padarė viską, kad tai įvyktų laiku, o įstojimas būtų sklandus. Dabar visi kartu turime siekti, kad padedami Europos šalių kurtume klestinčią Lietuvą. Europos sąjunga sudaro galimybes Lietuvai tapti ta šalimi, kurioje žmonės gali dirbti ir uždirbti, kur vystomas švietimas ir mokslas, kur pensininkams garantuojama aprūpinta senatvė, kur auga žemės ūkio darbuotojų pajamos.
Europos Sąjungos pliusai…
Lietuvoje bus sukurta daugiau darbo vietų.
Nedarbo lygis Lietuvoje nuolat mažėja jau treti metai iš eilės. Vien tik pernai bedarbių skaičius sumažėjo 20 tūkst., o dirbančiųjų gyventojų skaičius padidėjo 30 tūkst. Įstojus į Europos Sąjungą nedarbo lygis ir toliau mažės. Visų pirma tai susiję su iš Europos šalių ateinančiomis investicijomis: steigiamos naujos įmonės ir kuriamos naujos darbo vietos. Svarbūs ir ES struktūriniai fondai, kurių dėka ateityje padaugės statybų, bus tiesiama daugiau kelių – tai taip pat reiškia naujų darbo vietų kūrimą. Tie, kas neras darbo Lietuvoje, po kurio laiko turės galimybę legaliai ieškoti ir susirasti darbo bet kurioje ES šalyje.
Didesni atlyginimai.
Jau šiemet Vyriausybė minimalų atlyginimą padidino nuo 450 iki 500 Lt, o nuo gegužės 1-osios beveik 10 proc. padidėjo atlyginimai mokytojams, gydytojams. Įstojus į ES atlyginimai augs dar sparčiau. Kylant šalies ekonomikai didės ir darbo užmokestis, kol jis pasieks Europos
šalių vidurkį. Kadangi Lietuva tapo vieningos Europos darbo rinkos dalimi, darbdaviai turės mokėti didesnius atlyginimus savo darbuotojams, kad jie neišvyktų svetur.