Algirdas
Po Gedimino mirties 1341 m. LDK sostas atiteko jo sūnui Jaunučiui, tačiau broliai nenorėjo to pripažinti. Jaunutis valdė 1341 – 1345 m. Jo valdymas tai juodžiausi XIII – XIV a. Lietuvos istorijos puslapiai.
1345 m. žiemą prie Vilniaus savo pajėgas sutelkė Trakų kunigaikštis Kęstutis. Neradęs čia Algirdo pulkų (kaip buvo sutarta), jis netikėtai įsiveržė į miestą. Jaunutis pateko į nelaisvę. Kęstutis nusiuntė žygūną pas Algirdą, pasitiko jį atjojant žodžiais: „Tau dera būti Vilniuje didžiuoju kunigaikščiu, o aš eisiu išvien su tavimi“.
Taip 1345 m. Lietuvą ėmė valdyti du Gedimino sūnūs – Algirdas ir Kęstutis.
Algirdas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis 1345 – 1377 m. Jis buvo ketvirtasis Gedimino sūnus. Dar tėvo Gedimino valdymo metais jis ir Kęstutis buvo pasižymėję Lietuvos Rytuose ir Šiaurėje. Tačiau jų valdymo metais Algirdas ėmė rūpintis reikalais Rytuose, o Kęstutis – Vakaruose.
Visa Algirdo veikla buvo nukreipta į rusų žemių prijungimą prie Lietuvos. 1358 m. Algirdas iškėlė politinę visų rusų žemių prijungimo programą, nors ją vykdyti, nukariauti rusų žemes jis pradėjo dar 1342 m. Iš pradžių jis įsigalėjo Pskove, tada pradėjo Naugardo puolimą. Tai buvo pirmasis Algirdo konfliktas su Maskva, pasibaigęs 1349 m. Po to Algirdas užėmė Smolenską, Brianską, Rževą, Mstislavlį.