Dzeuso statula
Apie Dzeusą:
Dzeusas (gr. Zeus ), vyriausias sen. Graikų dievas, dienos šviesos , žaibo, griaustinio, lietaus dievas, pasaulio tvarkos, teisingumo, valdovų, šeimos globėjas, teisės ir dorovės saugotojas. Su žmona Hera turėjo vaikus Arėją, Hefaistą, Hebę. Iš jo ryšių su deivėmis, nimfomis, žemės moterimis gimė Persefonė, Apolonas, Artemidė, Afroditė, Hermis, Dionisas, Heraklis. Svarbiausi kulto centrai: Olimpija, Dudonė, Nemėja. Žymiausias atvaizdas Feidijo sukurta Olimpijoje. Romoje tapatintas su Jupiteriu.
Ši didžiulė dievų valdovo statula buvo padaryta iš dramblio kaulo ir aukso. Vien jos galvos aukštis siekė 13 metrų.
Skulptūros perkėlimas
Apie 40 metus po Kr. romėnų imperatorius Kaligula panoro , kad skulptūra būtų perkelta į Romą . Pasiuntė darbininkus jos parvožti , tačiau , pasak legendos , skulptūra taip griausmingai nusikvatojusi , kad pasiuntiniai išsilakstę. Tada, 391 metais po Kr., įsigalint krikščionybei romėnai uždraudė olimpines žaidynes ir uždarė graikų šventyklas . Po keleto metų Dzeuso statula laivu buvo nuplukdyta į Konstantinopolį . 462metais po Kr. rūmus sunaikino gaisras kuriuose stovėjo statula. Iš skulptūros nieko neliko.
VI amžiuje Olimpiją ir apylinkes supurtė žemės drebėjimai . Šventyklą ir stadioną nuniokojo nuošliaužos bei potvyniai , griuvėsius užgulė dumblas. Jis užkonservavo dalį Olimpijos ilgiau nei tūkstantį metų. Mūsų laikų archeologai atkasė šią vietovę.
Dabar žmonės gali vaikščioti po šventyklos griuvėsius ir pamatyti, kur kadaise buvo Dzeuso statula. Tačiau pati skulptūra išnyko visiems laikams.
Aukštis – 20 m
Ilgis – 64 m
Plotis – 28 m
Medžiaga –dramblio kaulas, auksas
Olimpijos Dzeuso statula
Ketvirtasis pasaulio stebuklas – Fidijo darbo Dzeuso (Dzeusas – sen. graikų vyriausiasis dievas, dievų ir žmonių tėvas ir valdovas) statula Olimpijoje, mieste, pagarsėjusiame Olimpinėmis žaidynėmis.Fidijas (495 – 430 m.pr.m.e.), Charmido sūnus,Atėnų skulptorius. Reikšmingiausi darbai – Olimpijos Dzeuso ir Atėnų Atėnės skulptūros. Svarbiausia Olimpijos šventykla buvo Dzeuso šventykla su jo statula.
Iš senovės aprašymų ir atvaizdų ant monetų buvo atkurtas Dzeuso statulos vaizdas. Skulptūra buvo padaryta chrisoelefantiniu būdu: medinis karkasas padengtas dramblio kaulo (galva, rankos, kojos) bei aukso (drabužiai) plokštėmis. Statula buvo ~17 m aukščio. Dievų karalius sėdėjo soste. Viršutinė jo kūno dalis buvo nuoga, apatinė apsiausta brangiu apsiaustu. Vienoje rankoje Dzeusas laikė deivės Nikės statulą, kitoje – lazdą, papuoštą erelio atvaizdu.Galvą puošė alyvmedžio šakų vainikas.
Buvo gana sudėtinga milžinišką skulptūrą padengti dramblio kaulo plokštelėmis taip, kad liktų nepastebimos siūlės. Tam, kad drėgmė nedeformuotų detalių, jos buvo tepamos aliejumi. Iš aukso ir dramblio kaulo buvo padarytas ir Dzeuso sostas.
Visa Dzeuso šventovė, kurioje buvo ir ši skulptūra, buvo padaryta iš marmuro. 64 m ilgio ir 24 m pločio šventyklą supo 34 dorėninės kolonos; frontoną (frontonas – išorinė trikampė viršutinė pastato dalis) puošė paauksuota skrendančios pergalės deivės Nikės skulptūra, kampuose stovėjo paauksuoti trikampiai su vazomis. Kitus du frontonus puošė skulptūros , vaizduojančios mitines didvyrio Pelopo ir karaliaus Enomajo bei lapitų ir kentaurų kovas. Ant išorinių šventovės sienų puikavosi marmuro plokštės su bareljefais, vaizduojančiais dvylika Heraklio didvyriškų žygių. Šventyklos vidus dviejų kolonų eilių buvo padalintas į tris dalis. Grindis puošė puiki mozaika.