Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Atskiri iki kelių kilometrų nutolę kompiuteriai yra jungiami į vietinius tinklus, vietiniai tinklai įvairiomis ryšio priemonėmis jungiami tarpusavyje. Taip kuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas – internetas.
Internetą, taip pat ir kompiuterius, pirmieji pradėjo naudoti JAV aviacijos ir karybos specialistai. Dar 1944 metais sukurtas pirmasis kompiuteris buvo skirtas apskaičiuoti raketų skridimo trajektorijoms. Beje, ar galite įsivaizduoti, jog šis kompiuterio „prosenelis“ užėmė daugiaunegu pusę futbolo aikštės! O skaičiavimai, kuriuos buvo galima atlikti su šiuo milžinišku įrenginiu buvo visiškai paprastučiai. Tik pamanykite, su jūsų kišeniniu kalkuliatoriumi šiandien galima atlikti daug daugiau ir daug sudėtingesnių veiksmų.
Vėliau kompiuteriai sparčiai tobulėjo. Neužilgo jie buvo pradėti naudoti universitetuose ir mokyklose. Tačiau kompiuteriai dar daugelį metų dirbo lyg kokie vienišiai. Tai, kas sukuriama vienu kompiuteriu, buvo išsaugoma tik jo vieno atmintinėje. Tam, kad prie kitų kompiuterių dirbantys žmonės galėtų pasinaudoti šia informacija, ją reikėdavo išsaugoti specialiuose išoriniuose įrenginiuose. Po to, nugabenus šiuos įrenginius prie kito kompiuterio, informaciją vėl reikėdavo specialiai perkelti į jo atmintinę. Tuo metu informacijai perkelti naudoti prietaisai taip pat buvo nepalyginamai didesni už dabar dažnai naudojamas kompaktines plokšteles. Todėl taip atsiskyrėliškai dirbti buvo labai nepatogu.
Interneto pradžia siekia „šaltojo karo“ laikus. Vienas projektuotojas, dirbęs JAV prezidento Eizenhauerio įkurtoje agentūroje ARPA (Advanced Research Project Agency) sugalvojo laidais sujungti savo institucijos kompiuterius ir taip leisti jiems „bendrauti“. Tai buvo labai panašu į mažą vietinį telefono tinklą. Tik laidais „bendravo“ ne žmonės, o kompiuteriai ir informacija buvo perduodama ne balsu, o specialiai tam sukurta ženklų kalba. Ji vadinama duomenų perdavimo ir valdymo protokolu (TCP/IP). Sumanymas buvo tikrai nuostabus. Todėl netrukus kitos organizacijos taip pat suskubo jungti laidais savo kompiuterius į panašias atskiras kompiuterių grupeles. Vėliau buvo sugalvota tokiu pat būdu sujungti tarpusavyje kelių institucijų kompiuterius. Taip tinklai nuolatos plėtėsi.
ARPA agentūros pradinės sąlygos kuriant internetą buvo: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas „aplipdomas“ adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa- maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai.
Dar 1962 m. rugpjūčio mėn. J. C. R. Licklider’is išdėstė „Galaktikos tinklo“ (Galactic Network) idėjas. Jose buvo paminėta beveik viskas, kas šiuo metu yra internete. Tos vizijos dėka IPTO kompiuteriuose įžvelgė komunikacijos priemonę. Buvo pabrėžiama, kad ARPA atsiriboja nuo kompiuterių industrijos, kuri kompiuterį vis dar tebelaikė tik aritmetiniu skaičiuokliu.
Tinklo pagrindu turėjo būti decentralizuotas tinklas, kuris sujungtų įvairius JAV universitetus, dirbančius JAV Gynybos ministerijai. Ryšiai tinkle turėjo vykti telefono linijomis. Iš pradžių Pentagonas projektą atmetė, tačiau 1965 m. darbai vėl pradėti vykdyti. Tais metais telefono linija tiesiogiai buvo sujungti Berklio universiteto ir MIT kompiuteriai.