1. Antropologija (antropogenezė (žmogaus kilmės tyrinėjimas), sociogenezė (visuomenės kilmės tyrinėjimas)).
PIRMYKŠTĖ VISUOMENĖ:
PASAULĖŽIŪRINĖS PROBLEMOS:
Tikintys žmonės yra labiausiai pažeidžiami. Pažiūros: kreationizmas – pagal tikėjimą evoliucionizmas – tolygų ar šuolišką rūšių kaina. Istorizmas pastebi, jog pasaulio atsiradimas yra šuoliškas.
Antropologija: XIX a. VI deš. Europą aplanko senovės dirbiniai, griaučių dalių liekanos, kurios liudija, jog tai tarp žmogbeždžionių ir žmonių buvę gyvūnai. JAV atropologai buvo pradėti vyti iš mokymo įstaigų, nes jų vaizdas neatitiko Biblijos vaizdo. XX a. atgyja protestantiškose šalyse dvi teorijos apie žmogaus atsiradimą.
Faktografija: XIX a. pab. Antropologija pasiekė pirmąsias savo aukštumas. XIX pab. – XX a. pr. Muziejuose pirmosios beždžionžmogės. Beždžionžmogės: orangutangai, šimpanzės, gorilos. Beždžionžmogės sieja žmogų su kito pasaulio giminaičiais.
I – HOMOHABILIS – gebantis žmogus(3,7 mln.m. – 4 mln.m. atgal). Autralopitekas – išnykusi beždžionžmogė.
II – HOMO ERECTUS – statusis žmogus (1,3 mln. m.)
III – HOMO SAPIENS(neanderthalensis) – protingas žmogus(neandartalietis)(230 tūkst. m.)
IV – HOMO SAPIENS SAPIENS – mūsų laikų žmogus (150 tūkst. m. pagal biologus, 40 tūkst. m. pagal archeologus).
Antropogenezė: žmonių rūšis atsirado rytų Afrikos centrinėje dalyje. Prieš 5 mln. m. centrinėje Afrikoje mutacija sukelia gigantizmą, tačiau šios mutacijos padariniai greit išnyksta. Žmogbeždžionės taip pat ta patiria. Ši mutacija pakeitė jų kūno formas(kailis, kaulai…). neigiama mutacija turėjo sunaikinti viską, bet įvyko atvirkščiai. Prieš 5 – 4 mln. m. stipriai pasikeitė aplinka. Prieš 4 mln. m. tropiniai miškai virsta savanomis. Savanoje privalumu tapo mutacijos reiškiniai: – pagrindinių pėdų nunykimas. Pirmų beždžionių pėdos involiucionuojasi. Keletas mutacijos reiškinių buvo sėkmingi: – kailio dangos nunykimas buvo neigiama savybė, tačiau buvo ir privalumas, nes karštuose kraštuose buvo lengviau prisitaikyti prie klimato ir apsisaugoti nuo perkaitimo. Aušinimo aparatas tapo reikalingas, kai pradėjo vystytis kaukolė. 25 % žmogaus energijos suvartoja smegenys. – sunyksta visas virškinimo traktas. Sumažėja dantys ir t.t. Žmogus tampa priklausomu nuo maisto. – Priešakinės galūnės (rankos) atpalaiduojamos nuo ramstymosi. Nykštys tapo stipresnis, ji galėjo pastatyti prieš kitus pirštus.
Status vaikščiojimas keitė žmogaus organizmą. Pasikeičia seksualinės pozicijos. Habilitum laikais įvyksta seksualinė revoliucija. Lyginamasis svoris pasikeičia(sumažėja). Ypatingas patelių pakitimas lytiniame gyvenime. Patinai ir patelės gyvena seksualiai(aistros). Nuolatinis seksualinis aktyvumas. Pokyčiai patinams: I – penis – uodegikaulis(lytinis organas) gyvūnai nepatiria impotencijos. II – pačių matmenų pakitimas. Vyrų lytiniai organai yra didžiausi. Pokyčiai patelėms: pasikeičia patelių seksualinis elgesys. I – hymen – mergystės plėvė. Gyvūnų pasaulyje patelės to neturi. Habilinum patelės sugebėjo kas mėnesį pagimdyti. II – moterų orgazmas. Gyvūnų pasaulyje to nėra. Patinams svarbiausias orgazmas, o patelėms ne. Vyrų orgazmas nesiskiria nuo gyvūnų. Moterų orgazmo kreivės piešdavo epilepsijos kreivę.
Homo erectus glaudesnės bendruomenės. Gyveno šeimomis. Atrado ugnį. Neandertalietis buvo tikras žmogus(vyko nuolatinė kova už būvį. Mažesnis už šiuolaikinį žmogų) daugiausia gyveno šiaurinėje dalyje. Skyrėsi kaukolė, žemesnė kakta. Stipresnis už šių laikų žmogų. Neandertaliečio smegenys ir kaukolė buvo žymiai didesni už šių laikų žmogaus(neandertaliečio ~1750 cm2, šiuolaikinio žmogaus ~1450 cm 2). Jis galėjo šnekėti, gaminti įrankius(moterys gimdydavo po 10 mėnesių). Tikėjo žmonių nemirtingumu. Tikri ir galingi santykiai atsirado Sacharoje(II –III Punų karo metu Sacharos dykumos nebuvo). Toje vietoje gyveno viena neandertaliečių rūšis. Dvi rūšys atsiranda tada, kai patiria butelio kaklelio efektą. Butelio kaklelio efektas remiasi biologija. Visi žmonės kilę iš vienos pramonės, tai yra visos 3 žmonių rūšys atsirado iš vienos rūšies. Pas šiuolaikinį žmogų atsiranda pokyčiai. Žmogus gali išreikšti bet kokius garsus. Modernusis žmogus geba kalbėti, apibendrinti mintis ir bendrauti su kitais žmonėmis.