Benitas Musolinis
1883 -1945
Jis gimė kaimo kalvio ir mokytojos šeimoje. Jaunystėje pasinėrė į
politiką, žavėjosi anarchizmu, vėliau tapo vienas iš socialistų partijos vadovų ir laikraščio „Avanti“ redaktoriumi, bet už raginimą Italijai stoti į karą Antantės pusėje iš partijos buvo išmestas. 1915 – 1917 m. dalyvavo kare ir buvo sunkiai sužeistas. 1919 m. Milane įkūrė buvusių karo dalyvių organizaciją, kurios nariai vadinosi fašistais. Skleidė socialinę ir nacionalinę propagandą, kovojo su socialistais ir demokratiniu judėjimu. 1921 m. buvo išrinktas į parlamentą. Jo iniciatyva 1921 11 07 – 10 dienomis buvo įkurta Italijos fašistų partija. 1922 m. spalio mėn. po „žygio į Romą“ Musolinį karalius Emanuelis II paskyrė premjeru. Nuo tada jis ėmė kurti fašistinę valstybę, tapusią idealu daugelio šalių fašistams. Nuo 1926 m. perėjo prie diktatūrinio valdymo. Tautoje jis buvo vadinamas Duče (vadu). Jam valdant, panaikintos visos demokratinės laisvės ir teisės, už politinius įsitikinimus imta persekioti, žudyti žmones. Musolinis šalyje organizavo viešuosius darbus, militarizavo ekonomiką ir kūrė didžiulę armiją. 1929 m. su Vatikanu pasirašė Laterano susitarimą. 1935 – 1936 m. kariavo su Etiopija ir ją užgrobė, dalyvavo 1936 – 1939 m. Ispanijos pilietiniame kare (rėmė frankistus). 1939 09 25 įkūrė vadinamąją Berlyno – Romos ašį, 1939 m. užgrobė Albaniją. 1940 m. įstojo į Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos pusėj ir okupavo dalį Prancūzijos, Jugoslavijos, Graikijos. Italijai pralaimint karą, 1943 07 24 Musolinis nušalintas nuo valdžios, suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Bet Hitleris pasirūpino jo išvadavimu ir gražinimu į valdžią. 1945 m. balandžio mėn., Italijos šiaurėj vykstant antifašistiniui sukilimui, diktatorius, lydimas 200 esesininkų būrio, bandė sprukti iš Italijos. Nors ir persirengusį kariška uniforma partizanai jį atpažino, suėmė, po kelių dienų nužudė, o lavoną pakabino už kojų vienoje iš degalinių.
Musolinis buvo išsilavinęs, jaunystėje talentingas žurnalistas, geras oratorius. Jis rašė eilėraščius, išspausdino romaną, laisvai kalbėjo vokiškai. Gyveno sveikai: negėrė, nerūkė, sportavo, miegodavo 9 val. per parą.
Stalinas
1879 – 1953
Stalinas (tikroji pavardė Josifas Džiugašvilis) gimė 1897 12 21 Gorio mieste Gruzijoje, batsiuvio šeimoje. Nuo 1894 m. mokėsi Tbilisio stačiatikių dvasinėje seminarijoje. Už dalyvavimą marksistinėje veikloje 1899 m. pašalintas iš seminarijos, pasidarė profesionaliu revoliucionieriumi. 1902 m. buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą (tai buvo tik pirmasis iš šešių jo areštų). Iki 1917 m. jis buvo aktyvus RSDDP (b) narys, šiuo laikotarpiu (1913 m.) ir pasirinko pseudonimą „Stalinas“ („plieninis žmogus“).
1917 m. Spalio bolševikiniame perversme Stalinas neturėjo pagrindinio vaidmens. Tačiau kitus dvejus metus jis buvo labai aktyvus (1917 – 1922 buvo RSFSR tautybių reikalų, 1919 – 1920 m. – valstybės kontrolės, 1920 – 1922 m. – inspekcijos liaudies komisaru) ir 1922 metais tapo komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Šis postas leido jam stipriai įtakoti partijos valdymą ir lėmė sėkmę kovojant dėl valdžios po Lenino mirties. Aišku, jog Leninas norėjo, kad jo įpėdinis būtų Trockis. Savo politiniame testamente Leninas teigė, jog Stalinas pernelyg žiaurus ir turi būti pašalintas iš generalinio sekretoriaus posto. Tačiau po Lenino mirties, 1924 m. pradžioje, Stalinui pavyko Lenino testamentą nuslėpti. Be to, pasisekė sujungti jėgas su politinio biuro svarbiais nariais L. Kamenevu ir G. Zinovjevu ir suformuoti „troiką“, kuri padėjo susidoroti su Trockiu ir jo pasekėjais. Po to Stalinas sutriuškino ir šiuos savo sąjungininkus. Iki 1930 m. jis tapo vieninteliu SSRS diktatoriumi. Jis padarė galą Lenino ūkinių nuolaidų (NEP’o) politikai ir pradėjo beatodairišką SSRS pramoninimo ir kolektyvinimo programą, vykdomą penkmečiais. Organizavo masinius teroro aktus. Dėl valdžios kaltės 1932 – 1933 m. badu mirė 7 – 13 mln. žmonių. 1936 – 1938 m. surengė represijas prieš partijos ir armijos vadus. Jam vadovaujant, 1936 m. buvo priimta SSRS konstitucija, skelbusi apie socializmo pagrindų sukūrimą.
1939 m. suartėjo su nacių Vokietija, remdamasis su ja pasirašytais slaptais susitarimais. 1939 – 1940 m. užgrobė Pabaltijį, dalį Lenkijos, Suomijos, Besarabiją. Bet Vokietijai užpuolus SSRS 1941 06 22, sėkmingai organizavo gynybą, o vėliau ir Vokietijos sutriuškinimą, dalyvavo Teherano (1943 m.), Jaltos ir Postdamo (1945 m.) antihitlerinės koalicijos konferencijose. 1945 m. pats sau suteikė SSRS generalismo vardą. Po karo įvedė bolševikinį režimą daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, vykdė trėmimus Pabaltijyje ir kitur. Mirė Maskvoje 1953 03 05. Stalino kultas ir klaidos pasmerktos 1956 m. partijos XX suvažiavime
Adolfas Hitleris
1889 – 1945
Jis gimė 1889 m. Braunau mieste Austrijoje, muitinės tarnautojo Šiklgruberio šeimoje. Jaunystėje buvo nevykusiu dailininku, vėliau tapo karštu vokiečių nacionalistu. Pirmojo pasaulinio karo metais Hitleris tarnavo Vokietijos