Dėl spaudos išradimo pirmenybės ir garbės varžėsi daugelis Europos nacijų ir miestų.Tarp jų Prahos auksakalys Prokopas
Valdfogelis mokęs ,,meno rašyti mechaniniu būdu”.Minimas ir Briugės miesto spaustuvininkas Janas Britas.Tačiau tiesa pateikta Johano Kelhofo knygoje ,,Kelno kronika”, išspausdintoje 1499m.Šios knygos autorius, remdamasis autentiškais amžininkų parodymais, paneigia dar vieną versiją- tvirtinimą, kad spaudą išradęs Nikolis Žansonas, spausdinęs knygas Paryžiuje, o vėliau Venecijoje.Kelhofo nuomone, pirmasis spaustuvininkas, panaudojęs judamas literas, buvo Mainco miestietis, vardu Johanas Gutenbergas.Kad Gutenbergas buvo spaudos išradėjas, rašoma ir kituose to laikotarpio dokumentouse.Sorbonos universiteto profesorius Gijomas Fišė viename savo rašte garbina Johaną Gutenbergą kaip spaudos išradėją, pakeitusį kalamą ir plunksną metalinėmis literomis.
Apie Johano Gutenbergo gyvenimą žinoma nedaug.Nagrinėjant jo biografiją ir veiklą, galima remtis tik keliais lakoniškais dokumentais. Iki šiol nenustatyta net tikroji jo gimimo data.Vieni biografai mano, kad jis gimęs 1394, kiti- kad 1397, tačiau, daugumos nuomone, – 1399 arba 1400m.Gimė Johanas Gutenbergas Maince, šio miesto patricijų šeimoje.Kokių nors konkrečių žinių apie Gutenbergo jaunystę nėra, nežinoma, ir kokią mokyklą jis lankė.Tolesnė jo veikla rodo jį buvus gana aukštos kultūros žmogų.Jis, išmoko, auksakalio amato, tapo prityrusiu metalo ir akmens raižytoju.Tai turėjo didelės reikšmės jo būsimam išradimui.
Tolesnį Gensfleišų- Gutenbergų šeimos likimą nulėmė klasių kova, kuri XV a. pradžioje įsiliepsnojo Maince tarp patriciato ir smulkiosios buržuazijos- cechų amatininkų.Laimėjo pastarieji, ir Gutenbergų šeima buvo priversta palikti Maincą.Nežinoma, kur šios politinės ištremties metais buvo Johanas Gutenbergas, greičiausiai jis pateko į Štrasburgą.
1439m. kai kurie Štrasburgo miestiečiai iškėlė Gutenbergui bylą.Iš tos bylos aktų matyti, kad 1437m. pabaigoje ar 1438m. pradžioje Johanas Gutenbergas su teisėju Hansu Rife ir dviem kitais Štrasburgo miestiečiais buvo sudaręs sutartį gaminti veidrodžius ir pardavinėti juos artėjančioje Acheno mugėje.Spėjama, kad numatoma gaminti prekė nebuvo veidrodžiai, nes žodis,,Spiegel” tuometinėje vokiečių kalboje turėjo kitą reikšmę, – taip buvo vadinamos didaktinio turinio lubokiniais paveikslais iliustruotos knygelės, paplitusios tada visoje Europoje.
usdintoje 1499m. Šios knygos
Susidarė savotiška komercinė kompanija Gutenbergo išradimui eksploatuoti.Kiekvienas tos kompanijos dalyvis įmokėjo į jos kasą po 80 guldenų.Tačiau 1438m. vienas dalyvių – Dricenas – mirė, ir jo palikuonys iškėlė ieškinį Gutenbergui, reikalaudami, kad šis grąžintų Driceno investuotus pinigus.Bylos dokumentai išliko, ir nors Gutenbergo išradimo esmė iš jų aiškėja netiesiogiai, galima daryti tam tikras išvadas.Dokumentuose kalbama apie formas (taip vėliau vadinami spaudmenys), apie presą ir kažkokį sudedamą keturių dalių prietaisą, galbūt spaudmenų liejimo formą.Liudininkas H. Diunė pasisakė gavęs iš Gutenbergo šimtą guldenų, kad pagaminęs jam tai, ,,kas priklauso prie spausdinimo”.Visa tai dar neleidžia daryti išvados, kad Gutenbergas jau 1438- 1439 metais Štrasburge būtų įrengęs spaustuvę, tačiau, kad jis čia dėjo pastangas realizuoti savo išradimą, neabejotina.Žymus Štrasburgo mokslininkas Jokūbas Vimfelingas savo istoriniame veikale ,,Epitome rerum germanicarum”.Gutenbergą vadina spaudos išradėju ir kartu priduria, kad Štrasburge Gutenbergas išrado spaudą, o praktiškai įgyvendino savo išradimą tiktai Maince.
Apie Johano Gutenbergo veiklos Maince aplinkybes ir sunkumus Hiršau vienuolyno metraščiuose pasakoja Johanas Heidenbergas.Šių metraščių 1450m. įraše skaitome: ,,Tuo metu Maince – Vokietijos mieste prie Reino […] Johano Gutenbergo buvo sugalvotas stebuklingas ir negirdėtas menas spausdinti knygas sudėliotais spaudmenimis; kai jis to meno išradimui sunaudojo beveik visą savo turtą ir, kovodamas su neįveikiamais sunkumais, stokodamas lėšų ir visiškai netekęs vilties sėkmingai baigti, jau norėjo atsisakyti savo planų, jam savo patarimais ir paskolomis padėjo Johanas Fustas, taip pat Mainco miestelėnas; tai įgalino jį baigti pradėtąjį darbą […].
Vėliau Johanas Gutenbergas ir Johanas Fustas įkūrė spaustuvę Maince.
J.Gutenbergo išradimas
Prieš pradedant pasakoti, kaip buvo spausdinamos knygos, reikia bent trumpai pakalbėti, kaip buvo gaminami spaudmenys.Kaip minėjome, svarbiausias dalykas, kurį Gutenbergas išrado, buvo spaudmenų liejimo technologija.
Liejimo pavyzdį Gutenbergas galėjo matyti to meto metalinių pinigų- monetų- kalyklose.Norint lieti spaudmenis, visų pirma reikėjo tam sukurti specialų patogų prietaisą.Toks prietaisas ir buvo sukurtas Štrasburge.
Tai stačiakampė liejamoji forma, atidaroma sąvara.Jos apačioje įdedama matrica, metalo plokštelė, į kurią prieš tai raidės akelė įspaudžiama punsonu, turinčiu iškilų raidės reljefą.Įdėjus matricą, liejamoji forma uždaroma, tartum nedidelė iš viršaus neuždengta dėžutė, ir pripildoma lydyto švino.Metalas akimirksniu sukietėja, ir susidaro metalinė lazdelė su iškilaus reljefo raidės akele viename gale.Ši
lazdelė ir yra spaudmuo, kuriuo spausdinama.Jis gali būti naudojamas tiek kartų, kiek reikia vieno tipo spaudmenų.