Interneto pradžia siekia „šaltojo karo“ laikus („šaltojo karo“ laikotarpis 1946 – 1989 m). JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas „aplipdomas“ adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikraščio „Knight-Rider“ straipsnį“:
Pirmasis „internetu“ 1969 m. spalio 29 d. pasinaudojo Č. Klainas (Ch. Kline), pasiuntęs pirmuosius duomenų paketus, bandydamas susisiekti su Stanfordo tyrimų institutu. Sistema „smigo“ jam įvedus raidę „G“ žodyje „LOGIN“ (Prisijungti).
Kai senatorius Tedas Kenedis 1968 m. išgirdo, kad BNN laimėjo konkursą IMP (Interface Message Processor) koncepcijos realizavimui, jis BNN pasiuntė sveikinimo telegramą apie jų dvasingumą laimint „tarpreliginio bendravimo vykdytojo“ (Interfaith Message Processor) kontraktą.
Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Anželo sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiųsti ten duomenų porciją. Jie turėjo parašyti „logwin“ ir žiūrėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:
„Mes parašėme „L“ ir telefonu paklausėme „Ar matote L?“
„Taip, mes matome L“, išgirdome atsakymą.
„Mes parašėme „O“ ir paklausėme „Ar matote O?“
„Taip, mes matome O“.
„Tada mes parašėme G ir ryšys nutrūko“…