Antikinės graikų civilizacijos lūžis helenizmo epocha
5 (100%) 1 vote

Antikinės graikų civilizacijos lūžis helenizmo epocha

Poliø klestëjimo periodas buvo neilgalaikis. 5a.pr.Kr. 2-oje pusëjepasirodë pirmieji krizës poþymiai. Poliai ëmë smukti. Krizë yaè ryðki buvo Atënuose. Prieþastys: polis – uþdara struktûra. Ekonominis uþdarumas trukdë vystytis piniginiams-prekiniams santykiams. Negalëjo uþtikrinti klestëjimo. Pervertinama poliø vertybiø sistema. Vyravo orientacija á kolektyvizmà, taèiau atsiranda polinkis á individualizmà. Tai atsispindëjo kultûroje. Akcentuojamas vidaus pasaulis, pats þmogus, individas, o ne polis, kolektyvas.

Tragiðkas momentas – Pelopenesi karai (431-404 m.pr.m.e). Karas tarp paèiø graikø. Susidarë Atënø ir Spartos vadovaujamø poliø sàjungos. Palankus Spartai. Taèiau Sparta konservatyvi, atsilikusi, negalëjo uþtikrinti politinio stabilumo – tai ir buvo politinis graikijos civilizacijos lûþis, kurá lydëjo dvasinë krizë. Atsirado daug smulkiø grupeliø, kurios kiekviena á savo pusæ tempë aukðtesnæ valdþià, primetë jai savo idëjas. Atsirado filosofø, neaukðtinusiø polio (Sokratas). Neliko c-jo harmonijos. Baigësi klestëjimo laikotarpis.

4a.pr.Kr. pab. naujas prasideda naujas graikijos civilizacijos ir visos antikos c-jos etapas – helenizmas. Jo pasaulis susijæs su Aleksandro Makedonieèio þygiais á Rytus, gr. bandymais sukurti universalià valstybæ. Teritoriðkai: Art. Rytai, Balkanai, Egëjo j. salos, vid. Azijos ir Indo upës, Egipto teritorija. Helenistinis pasaulis – pirmasis mëginimas sujungti vienoj politinëj sistemoj didþiulë teritorijà (ankðèiau buvo Persija, bet ji tolerantiðka, atskiros tradicijos, nëra vienos sitemos).

Po Aleksandro Makedonieèio mirties, valstybë suiro á kelias valstybëles. Net 50 m. vyko kova tarp jø karvedþiø.

Nëra vieningo nuomonës áv. Helenizmo klausimais. Nesutariama dël:

a) teritorijos. Iðkyla klausimas dël Graikijos.

b) Helenizmo pradþios

c) Kas tai yra helenizmas

Terminas atsirado vëlai (prieð (apie) 150 m.). Helenizmo pradþia siejama su Aleksandro Makedonieèio þygiø pradþia. Pabaiga – kaiRoma uþëmë paskutinæ helenistinæ valstybæ – Egiptà (328 m.- 20 m.).

Helenizmo esmë. Vyrauja trys poþiûriai:

1)Helenizmas – Sen.Rytø istorijos tæsinys. Neávyksta nieko naujo

2)Helenizmas – Graikijos ir Makedonijos kultûros ásivieðpatavimas sen. Rytuose.

3)Helenizmas – politiniø, ekonominiø procesø sàveikà, kultûros, religijos srityse.

Helenizmas – ne vien laikotarpis. Tai graikø dominuojama kultûra. Suklestëjo Makedonijoje, Sirijoje, Egipte. Iðnyko riba tarp tautø ir kultûrø. Jos sumaiðytos, suplaktos viename sraute. Ypaè mokslas. Svarbiausiu centru, tiltu tarp Vakarø ir Rytø tapo Egipto Aleksandrija. (Atënai – filosofø sostinë.)

Helenizmo filosofija neoriginali, iðnyko riba tarp filosofijos ir religijos.

Esminiai helenizmo bruoþai susijæ su ekonominio gyvenimo ir klasinio polio pasikeitimu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 408 žodžiai iš 802 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.