JAV Senato žvalgybos komiteto pirmininkas Petas Robertsas įtaria, jog Irako masinio naikinimo ginklai galėjo būti pervežti į Siriją. Jis pareiškė, kad žvalgyba dėl to turi įrodymų. Tačiau išsamiau savo teiginių nekomentavo.
Su Iraku sieną turinti Sirija anksčiau yra paneigusi JAV kaltinimus, kad remia terorizmą.
Danijos armija pranešė, jog pradinių testų rezultatai rodo, kad minosvaidžio sviediniuose, kurie sausio 9 dieną buvo atkasti Irake, nėra jokių cheminių medžiagų, kaip buvo įtarta iš pradžių.
Pavyzdžiai bus nusiųsti į Jungtines Valstijas tolesniems tyrimams, o jų rezultatai turėtų paaiškėti po trijų ar penkų dienų.
Danija nurodė, kad jos kariai Irako pietuose rado 36 užkastus minosvaidžio sviedinius ir kad pradinio tyrimo metu buvo įtarta, jog juose gali būti nuodingos medžiagos, kuri sukelia ant odos votis.
Šie sviediniai buvo užkasti mažiausiai 10 metų. Minėta cheminė medžiaga yra draudžiamas ginklas, kurį Sadamas Huseinas teigė sunaikinęs, ir buvo naudojama prieš iraniečius per 1980-1988 metų Irano ir Irako karą.
JAV prezidentas Džordžas Bušas įsakė JAV vadovaujamoms pajėgoms įsiveržti į Iraką apkaltinęs Sadamą Huseiną tuo, kad jis esą turi masinio naikinimo ginklų. Kol kas jokių tokių ginklų Irake nerasta.
Irake dislokuotos britų pajėgos pranešė apie šeštadienį šalies pietryčiuose esančiame Amaros mieste vykusį incidentą, kurio aukomis tapo mažiausiai penki žmonės, tuo tarpu Danijos pajėgos skelbia Pietų Irake radusios galimą cheminių ginklų slėptuvę.
Šeštadienį incidentas Amaroje kilo per protesto demonstraciją prieš nedarbą. Irakiečių policijos pareigūnams pasirodė, kad esą demonstrantai nukreipė į juos ugnį, todėl britų pajėgos atsiuntė savo šarvuočius policininkams paremti, teigiama Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos pranešime. Britų kareiviai pradėjo šaudyti, kai demonstrantai į juos paleido kelias granatas.
„Mūsų duomenimis, yra užfiksuotos šešios aukos: penki žuvusieji, visi irakiečiai, ir vienas sužeistasis“, praneša Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Pasak Irako policijos pareigūnų, jie pradėjo šaudyti, nes protestuotojai ėmė svaidyti akmenis į vietos savivaldybės pastatą. „Kareiviai šaudė savigynos tikslais. Buvo akivaizdu, kad į britų karius sviesti keli daiktai – galbūt granatos“, – sakė portalui „Reuters Television“ britų pajėgų atstovas spaudai majoras Timas Smitas.
Po incidento Amaroje sekmadienį mieste įvyko protesto demonstracija, tačiau apie naujus smurto atvejus nepranešama. Demonstrantai buvo daugiausia šeštadienį žuvusiųjų artimieji ir giminės, kurie reikalavo kompensacijų.
Šiaurės Irake esančiame Mosulo mieste Kurdistano patriotinės sąjungos pareigūnas pranešė apie sekmadienio rytą apšaudytą partijos būstinę, tačiau tvirtino duomenų apie galimas aukas neturįs.
Tuo tarpu Danijos pajėgos skelbia radusios 36 minosvaidžių minas, užkastas žemėje Pietų Irake, ir esą pirminis jų testas patvirtino, kad jose gali būti odą žalojančių nuodingų dujų. Šie ginklai prabuvo užkasti žemėje mažiausiai 10 metų, jų slėptuvėje gali būti dar 100, sakoma pranešime. Tačiau kol kas laukiama galutinių tyrimų rezultatų, kurie turėtų būti paskelbti po poros dienų.
Nuodingos dujos, kurių buvęs Irako diktatorius Sadamas Huseinas tvirtina atsikratęs, buvo ne kartą naudojamos prieš Irano žmones per 1980-1988 m. vykusį Irako-Irano karą. Islandijos bombų ekspertai, dirbantys kartu su danų pajėgomis, teigia, kad Pietų Irake rastos 120 mm pločio minosvaidžių minos buvo paslėptos kelio konstrukcijoje maždaug už 75 km į pietus nuo Amaros, netoli sienos su Iranu.
Sekmadienį paskelbtas Koalicinės laikinosios administracijos Irake pranešimas apie dar vieną auką – tai Irake gimęs JAV pilietis, dirbęs civilinėje administracijos įstaigoje. Nušautas vyriškis rastas Basros mieste prie kito negyvo vyro kūno.
Bagdade nušautas iš namų ėjęs Ispanijos diplomatas, pranešė Ispanijos užsienio reikalų ministerija. Chosė Antonijus Bernalis Irako sostinėje įkurtoje ambasadoje dirbo informacijos atašė. Jis rėmė JAV vadovaujamą karą Irake.
Irake veikia maždaug 1,3 tūkst. ispanų karių, dauguma jų – šiitų musulmonų gyvenamose srityse Bagdado pietuose. Jungtinės Valstijos dėl išpuolių prieš okupacinių pajėgų atstovus ir diplomatus Bagdade kaltina nuverstojo Irako prezidento Sadamo Huseino lojalistus.
Mažiausiai vienas žmogus žuvo ir daugiau kaip 20 buvo sužeista pirmadienį Irako sostinėje Bagdade per bombos sprogimą prie Jungtinių Tautų būstinės, informavo JAV kariniai šaltiniai.
„Prie „Canal“ viešbučio nugriaudėjo sprogimas. Į įvykio vietą išvyko Irako valdžios atstovai, kurie tiria incidentą“, – sakė Iraką kontroliuojančių JAV pajėgų atstovė.
Prie šio viešbučio, kuriame yra įsikūręs JT biuras, rugpjūčio mėnesį sprogus automobiliui su sprogmenimis žuvo 22 žmonės, tarp jų – specialusis JT atstovas Irake Serdžijas Vieira de Melas.
Naujas sprogimas nugriaudėjo pirmadienį šiek tiek po 8 valandos ryto ir buvo girdimas už kelių kilometrų. Liudininkai pasakoja, kad prie viešbučio išlėkė į orą sprogmenų prikrautas automobilis.