PONO FON ROPO DVARAS – MANO SENELIU GIMTINEJE
Pakruojo miestas garsėja savo be galo senu Ropo dvaru. Pirmą
kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1596 metais. Pirmieji žinomi dvaro
savininkai buvo didikai Zabielos, po jų grafai Miunsteriai ir 1780m. dvaras
atiteko baronams Ropams. Tais metais Vilhelmas fon Ropas (1748 – 1824) vadė
Pakruojo dvaro savininko grafo Miunsterio dukterį ir šį davatką gavo
kraičio.
Dvaro pastatų ir parko ansamblis – vėlyvojo klasicizmo sodyba.
Ji nusitęsusi apie 1km dešiniuoju Kruojos upelio krantu. Visą ansamblį
sudaro labai daug įvairių pastatų, statinių, bei parkas. Pagrindinis
ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai kurie stovi beveik sodybos
vidury. Jie buvo pastatyti XIX a. pradžioje. Viduje būta turtingų meno
kurinių (Leonardo da Vinči paveikslai, Tarvaldseno skulptūros ). Manoma ,
kad XX a. pradžioje buvo įstiklinti portiko tarpkoloniai ir čia įrengta
oranžerija.
Anksčiau rūmuose vykdavo įvairūs pokyliai, klasikinės muzikos
koncertai, literatūros vakarai. Dabar ten nuvykus galime nueiti tik į
muziejų veikiantį du kartus savaitėje. Pažiūrėjus į dvarą nuotraukose,
kurios buvo darytos prieš kelis šimtmečius matome vėlyvo klasicizmo,
didingą, dviaukštį pastatą. O dabar – iš ties gaila, kad niekam nekyla noro
jį atrestauruoti, nes langai išpuvę, apsamanoję, sienų tinkas nubyrėjęs,
aplinka mažai prižiūrima. Dabar Ropo dvaras atrodo niūriai.
Vieni iš pastatų esančių dvaro ansamblyje – sandėliai. Jie
statyti XIX a. pirmoje pusėje naudoti daržovėms ir vaisiams laikyti. Dabar
jame – mokyklos sandėlis.
Arklidės – statytos XIX a. pirmoje pusėje. Jų buvo šešios nes
baronas labai mėgo arklius ir jam atrodė, kad arklys yra vienas iš
geriausių žmogaus draugų. Dabar arklidė nebenaudojamos.
Ledainė – statyta XIX a. antrajame – trečiajame dešimtmetyje Ten
žmonės šaldydavo pieną, mėsą, įvairius greitai gendančius produktus. Dabar
ji niekam nenaudojama.
Tvartas – pastatytas 1819 m. Sovietmečiais buvo tarybinio ūkio
veršidė ir dalis kontoros patalpų.
Tvora su vartais išmūryta apie 1840 m. J i yra neaukšta, akmens
mūro, dengta čerpėmis. Tvora yra neatsiejantis ansamblio komponentas,
sukurtas vėlyvojo klasicizmo epochoje. Šiaurinių vartų puošyba būdinga
istorizmui.
Vėjo malūnas pastatytas 1823 m. II – ojo pasaulinio karo
metais, pritaikytas siloso bokštui ,vėliau cemento sandėliui. Dabar malūnas
stovi nenaudojamas, be sparnų, įrenginių neišliko.
Daržinė pastatyta 1841 m.
Daržinės plano fasadų fragmentai yra vėlyvojo klasicizmo laikotarpio. Kaip
ir daugelis pastatų ji nenaudojama.
Malūnininko namas – pastatytas XIX a. pirmoje pusėje. Vakarinė namo dalis
naudota malūno reikalams: čia stovėjo girnos ir kiti įrenginiai. Vėliau
buvo atiduotas tarybinio ūkio bendrabučiui ir dabar dar ten gyvena žmonės.
Vandens malūnas – pastatytas 1823 m. ilgą laiką jis stovėjo be
įrenginių ir nenaudojamas, bet 2001 m. jis buvo atrestauruotas. Nors ir
malūnas dabar ir nenaudojamas, tačiau stovi kaip eksponatas.
Arkinis tiltas – užtvanka – pastatyta 1821 m. Tai hidrotechninis