Pono fon ropo dvaras – mano seneliu gimtineje
5 (100%) 1 vote

Pono fon ropo dvaras – mano seneliu gimtineje

PONO FON ROPO DVARAS – MANO SENELIU GIMTINEJE

Pakruojo miestas garsėja savo be galo senu Ropo dvaru. Pirmą

kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1596 metais. Pirmieji žinomi dvaro

savininkai buvo didikai Zabielos, po jų grafai Miunsteriai ir 1780m. dvaras

atiteko baronams Ropams. Tais metais Vilhelmas fon Ropas (1748 – 1824) vadė

Pakruojo dvaro savininko grafo Miunsterio dukterį ir šį davatką gavo

kraičio.

Dvaro pastatų ir parko ansamblis – vėlyvojo klasicizmo sodyba.

Ji nusitęsusi apie 1km dešiniuoju Kruojos upelio krantu. Visą ansamblį

sudaro labai daug įvairių pastatų, statinių, bei parkas. Pagrindinis

ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai kurie stovi beveik sodybos

vidury. Jie buvo pastatyti XIX a. pradžioje. Viduje būta turtingų meno

kurinių (Leonardo da Vinči paveikslai, Tarvaldseno skulptūros ). Manoma ,

kad XX a. pradžioje buvo įstiklinti portiko tarpkoloniai ir čia įrengta

oranžerija.

Anksčiau rūmuose vykdavo įvairūs pokyliai, klasikinės muzikos

koncertai, literatūros vakarai. Dabar ten nuvykus galime nueiti tik į

muziejų veikiantį du kartus savaitėje. Pažiūrėjus į dvarą nuotraukose,

kurios buvo darytos prieš kelis šimtmečius matome vėlyvo klasicizmo,

didingą, dviaukštį pastatą. O dabar – iš ties gaila, kad niekam nekyla noro

jį atrestauruoti, nes langai išpuvę, apsamanoję, sienų tinkas nubyrėjęs,

aplinka mažai prižiūrima. Dabar Ropo dvaras atrodo niūriai.

Vieni iš pastatų esančių dvaro ansamblyje – sandėliai. Jie

statyti XIX a. pirmoje pusėje naudoti daržovėms ir vaisiams laikyti. Dabar

jame – mokyklos sandėlis.

Arklidės – statytos XIX a. pirmoje pusėje. Jų buvo šešios nes

baronas labai mėgo arklius ir jam atrodė, kad arklys yra vienas iš

geriausių žmogaus draugų. Dabar arklidė nebenaudojamos.

Ledainė – statyta XIX a. antrajame – trečiajame dešimtmetyje Ten

žmonės šaldydavo pieną, mėsą, įvairius greitai gendančius produktus. Dabar

ji niekam nenaudojama.

Tvartas – pastatytas 1819 m. Sovietmečiais buvo tarybinio ūkio

veršidė ir dalis kontoros patalpų.

Tvora su vartais išmūryta apie 1840 m. J i yra neaukšta, akmens

mūro, dengta čerpėmis. Tvora yra neatsiejantis ansamblio komponentas,

sukurtas vėlyvojo klasicizmo epochoje. Šiaurinių vartų puošyba būdinga

istorizmui.

Vėjo malūnas pastatytas 1823 m. II – ojo pasaulinio karo

metais, pritaikytas siloso bokštui ,vėliau cemento sandėliui. Dabar malūnas

stovi nenaudojamas, be sparnų, įrenginių neišliko.

Daržinė pastatyta 1841 m.

Daržinės plano fasadų fragmentai yra vėlyvojo klasicizmo laikotarpio. Kaip

ir daugelis pastatų ji nenaudojama.

Malūnininko namas – pastatytas XIX a. pirmoje pusėje. Vakarinė namo dalis

naudota malūno reikalams: čia stovėjo girnos ir kiti įrenginiai. Vėliau

buvo atiduotas tarybinio ūkio bendrabučiui ir dabar dar ten gyvena žmonės.

Vandens malūnas – pastatytas 1823 m. ilgą laiką jis stovėjo be

įrenginių ir nenaudojamas, bet 2001 m. jis buvo atrestauruotas. Nors ir

malūnas dabar ir nenaudojamas, tačiau stovi kaip eksponatas.

Arkinis tiltas – užtvanka – pastatyta 1821 m. Tai hidrotechninis

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 482 žodžiai iš 941 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.