Lietuvos užsienio politika 1926 – 1940 m.
1 Lietuvos ir Lenkijos santykiai.
1927 m. rudenį Vilniaus krašte lenkai uždarė daug lietuviškų mokyklų, suėmė
nemažai lietuvių. Kilo Lenkijos įsiveržimo pavojus (dėl tariamo 28 lenkų mokytojų skundo iš Varnių koncentracijos stovyklos). Lietuva kreipėsi į Tautų Sąjungą;
1928 m. Karaliaučiuje atnaujintos tiesioginės Lietuvos – Lenkijos skyrybos.
Abi šalys susitarė dėl lengvatų gyventojų, kurių ūkius perkirto administracinė linija. Ginčas vyko dėl Lentvario – Kaišiadorių geležinkelio atidarymo. Lenkija dėl to kreipėsi į Tautų Sąjungos susiekimo ir tranzito komisija.
Lenkai ėmėsi dar labiau varžyti Vilniaus krašto lietuvių kultūrinį
gyvenimą. Svarbią vietą Lietuvos užsienio politikoje užėmė neoficialios derybos su Lenkijos vyriausybe.
1938 m. padaugėjo incidentų Lietuvos – Lenkijos pasienyje. Kovo 17 d.
Lenkijos pasiuntinys Taline įteikė ultimatumą, oficialiai pavadintą notą, Lietuvos pasiuntiniui.
Lenkija reikalavo:
– per 48 valandas nuo notos įteikimo užmegzti diplomatinius santykius;
– iki kovo 31 d. pasikeisti diplomatiniais atstovais;
Atsižvelgdama į tarptautinę padėtį ir tai, kad Lenkija gali pulti, kovo 19 d. Lietuvos vyriausybė priėmė ultimatumą. Taip buvo užmegzti Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai. Lietuvos visuomenė buvo atvirai priešiška Lenkijai, didėjo nepasitenkinimas vyriausybe. A. Smetonos autoritetas krito. Prezidentas pakeitė vyriausybę – premjeru paskyrė savo bičiulį Vladą Mironą.
2 Lietuvos ir Vokietijos santykiai:
I etapas – 1923-1933 Vokietija buvo svarbiausia žemės ūkio produktų realizavimo
rinka. Prekybinės sutartys pasirašytos 1923, 1928 m. Pasirašyta keletą sutarčių dėl Klaipėdos krašto (dėl Evangelikų bažnyčios, dėl karių pensininkų aprūpinimo, dėl civilinių pensijų).
1928 m. pasirašyta sutartis su Vokietija dėl sienų; Klaipėdos kraštą pripažino Lietuvai.
II etapas 1933 – 1939 Vokietija vis dažniau ėmė reikalauti peržiūrėti sienas. Nuo
1928 m. Klaipėdoje veikė nacių organizacijos.
Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas V. Biotckeris ėmė nepaisyti Lietuvos centrinės valdžios, pradėjo pats tvarkyti reikalus su Vokietija. 1932 m. iš direktorijos pirmininko pareigų buvo atleistas. Tada Vokietijos vyriausybė iškėlė Tautų Sąjungoje Lietuvai bylą, kuri pateko į Hagos tribunolą. Jis pripažino Lietuvos vyriausybės veiksmų laisvę Klaipėdos krašte.
Tačiau konfliktai nesiliovė ir po to – Vokietija ėmėsi ekonominio spaudimo. Lietuva ėmėsi daugiau eksporto į Angliją
* Visgi didžioji ekonominė krizė ir Vokietijos ekonominis spaudimas atsiliepė 1935 m. Suvalkijos valstiečių streikų bangai.
Nacistinės Klaipėdos organizacijos, vadov. pastoriaus T. Zaso ir E. Noimano, ginklavosi ir ruošėsi sukilimui. 1934 m. valdžios pareigūnai Klaipėdoje ėmė daryti kratas ir suiminėti sąmokslininkus. Baudžiamojon atsakomybėn patraukti 88 žmonės. 4 asmenys nuteisti sušaudyti, 84 – įvairų laiką kalėti. Dėl šio teismo Vokietija paskelbė ekonominį karą. Nuteistieji padavė malonės prašymą prezidentui, mirties bausmė buvo atšaukta.
1936 m. Vokietija vėl atnaujino Lietuvos importą.
1938 m. po Austrijos anšliuso, Vokietija reikalavo:
– panaikinti Klaipėdos krašte karo padėtį;
– likviduoti politinę policiją;
– anuliuoti gubernatoriaus teisę vetuoti seimelio priimtus įstatymus;
– įteisinti vokiečių kalbos vartojimą visose Klaipėdos įstaigose;
– garantuoti spaudos, susirinkimų laisvę;
Lietuvos vyriausybė vykdė visus Vokietijos reikalavimus, matydama Anglijos ir Prancūzijos nuolaidžiavimą.
1934 – 1935 m. Klaipėdos krašte buvo įkurtos 2 aukštosios mokyklos, Klaipėdos valstybės teatras, Valstybinė amatų mokyklų, steigiamos privačios lietuvių pradžios mokyklos, plečiama lietuvių organizacijų veikla, siekiama Klaipėdą paversti vakarinės Lietuvos kultūros centru. Šie Lietuvos vyriausybės veiksmai suerzino Vokietiją. Paskelbta ekonominė blokada, grasinta karu, siuntė protesto notas Tautų Sąjungos tarybai – sudrausminti Lietuvą. Nuo 1935 m. Lietuvos vyriausybė pradėjo nuolaidžiauti: ji atšaukė gubernatorių J. Navaką, 1936 m. sudarė su Vokietija prekybos sutartį, pradėjo amnestuoti nuteistus nacius. 1938 m. atšaukė karo stovį, saugumo policiją, leido laisvai veikti naciams, tuomet čia kūrėsi Hitlerjugendo, smogikų, tvarkos tarnybos dalinius. Smogikai terorizavo lietuvius, žydus, lojalius vokiečius. 1939 kovo 20 d. Ribentropas pareiškė, kad padėtis krašte esanti tokia, jog bet kurią minutę ten gali būti pralietas vokiečių kraujas, ir taip atsitikus, Vokietijos kariuomenė įžengs į Lietuvą; o kur sustos, niekas negalėtų pasakyti… Kovo 23 d. Vokietijos karo laivai su Hitleriu įplaukė į uostą.
1939 Vokietija užėmė Čekoslovakiją
1939 kovo 20 d. J. Ribentropas pareiškė ultimatumą Lietuvos užsienio reikalų
ministrui J. Urbšiui: arba Lietuva pati geruoju atiduos Klaipėdos kraštą arba… Susitarus geruoju bus atsižvelgta į Lietuvos ekonominius interesus Klaipėdos krašte.
kovo 22 d. Berlyne J. Urbšys pasirašė sutartį dėl Klaipėdos krašto.