Turinys:
1. Įvadas į kontekstą;
2. Komunistinis geros spaudos suvokimas;
3. Publikacijų analizė;
4. Išvada;
5. Literatūros sąrašas;
Tarybinė spauda nuolat buvo prižiūrima Komunistų partijos centrinio komiteto bei regioninių – rajoninių šios partijos skyrių. Apie kiekvieną nusižengimą buvo informuojama centrinė valdžia, taigi, cenzūra buvo griežta.
Kas gi galėjo būti „geras“ laikraštis Sovietų Sąjungoje? Vartydami tarybinių laikraščių puslapius praktiškai nepastebėsime jokio skirtumo tarp Tauragės krašto laikraščio ir, pvz.:, Širvintų krašto laikraščio. Na, skirsis vietovių pavadinimai, tačiau paties laikraščio pavadinimas gali visiškai nesiskirti. Sovietmečiu Lietuvoje ir ne tik buvo kepte prikepta įvairiausių „Tiesų“, „Vėliavų“ ir kitokių pavadinimų laikraščių, kuriuose nuolat buvo skelbiama partinė medžiaga, teikiama informacija apie socialistines varžybas, derliaus nuėmimą, primilžį bei tarybinių kūrėjų parodas, spektaklius ir taip toliau.
Štai tokie laikraščiai, kaip suprantama skaitant dokumentų rinkinį „Apie partinę ir tarybinę spaudą“, buvo vertinami ir globojami Sovietinėje valstybėje. Ir iš tiesų, kaip kad 1926 metais spauda turėjo būti tam, kad suinteresuotieji, t.y. valdanti partija, galėtų pasakyti, ką galvoja, lygiai taip pati situacija yra ir mūsų nagrinėjamu laikotarpiu.
Nagrinėjami dokumentai: Dėl sritinių, kraštų ir respublikinių keturių puslapių laikraščių numerių, išėjusių 1945 m. liepos 29 d., Dėl respublikinių, kraštų ir sritinių keturių puslapių laikraščių 1945 m. rugpjūčio 5, 12 ir 19 d. numerių bei Dėl V. Muradelio operos „Didžioji draugystė“.
Šiuose dokumentuose nagrinėjami laikraščiai, jų turinys ir išvaizda. Visi trys dokumentai yra VKP(B) CK nutarimai. Čia išrenkami geriausiai savo (tiksliau, partinius) tikslus įgyvendinantys laikraščiai bei kritikuojami tie, kurie neseka „geriausiųjų“ pavyzdžiu.Taigi, Komunistų partijos centrinio komiteto akimis geras laikraštis tas, kuris:
1. yra keturių puslapių (4 puslapiai Sovietų Sąjungoje buvo standartas, kurio laikytis turėjo visi laikraščiai, nepaisant to, kad nėra medžiagos, kurią galima būtų publikuoti);
2. savo vedamajame straipsnyje būtinai kalba apie partiją ir jos tikslus ar bent jau apie partijos gyvenimo klausimus (giriama „Zaria Vostoka“, kuriame 1945m. liepos 29 dieną išspausdintas „turiningas vedamasis straipsnis „Drausmė ir reiklumas partiniame darbe““, „Kazachstanskaja pravda“, kurioje tą pačią dieną vedamasis skirtas „partijos gyvenimo klausimams“ ir t.t.);