PRANCŪZIJOS DIDŽIOJI REVOLIUCIJA
1789m. Prancūzijos revoliucijos priežastys:
• Visuomenės susiskirstymas į luomus, luomine nelygybe ir dviejų pirmųjų luomų privilegijomis grįsta santvarka (I ir II luomai buvo atleisti nuo mokesčių, tik jie galėjo užimti aukštas pareigas valstybėje ir dalyvauti jos valdyme);
• Trečiajį luoma slegiantys mokesčiai („druskos“ mokestis, už kiekvieną šeimos narį sulaukusį 8 metų; dešimtinės mokestis Katalikų bažnyčiai);
• Neribota karaliaus (Liudvikas XVI)valdžia (absoliutizmas(valdė padedamas ministrų)), konstitucijos ir konstitucinių garantijų nebuvimas (Politinė veikla buvo neįmanoma);
• Nesėkimingi karai (Septynerių metų karas su Prūsija ir Anglija; kolonijų Indijoje ir Šiaurės Amerikoje praradimas)
• Finansų krizė;
• Pažangios švietėjų idėjos;
Revoliucijos viltys:
• Bajorai tikėjosi apriboti karaliaus valdžią ir išsaugoti savo luomo privilegijas(darė didelį poveikį šalies valdyme);
• Valstiečiai ir miesto varguomenė norėjo duonos;
• Trečiojo luomo atstovai tikėjosi panaikinti bajorų ir dvasininkų luomų privilegijas;
1789m. gegužės pr. Liudvikas XVI buvo priverstas sušaukti Generalinius luomus, kurie nebuvo šaukti nuo 1614m. Dabar III luomas gavo pusę deputatų vietų, vietoje turėto trečdalio. Generalinių luomų sušaukimas ir buvo revoliucijos pradžia.
III luomo atstovai reikalavo apriboti karaliaus valdžią, panaikinti feodalines prievoles, skirti mokesčius privilegijuotiems luomams.
Revoliucijos eiga. I laikotarpis
• Trečiojo luomo atstovai (birželio 17d.) pasiskelbia Nacionaliniu susirinkimu (aukščiausia šalies valdžia);
• Nacionalinis susirinkimas, prisijungus daliai dvasininkijos ir bajorijos deputatų prie III luomo, pasiskelbia Steigiamuoju susirinkimu (tikslas – parengti ir priimti konstituciją);
• 1989 07 17 – Bastilijos šturmas. Ši tvirtovė-kalėjimas buvo karaliaus savivalės ir absoliutizmo simbolis. Ją pavyko užimti. Šis įvykis turėjo milžiniška politinę reikšmę – skelbė revoliucijos pradžią ir absoliutizmo pabaigą.
(Paryžiuje valdžią į savo rankas paėmė buržuazija, kuri sudarė miesto savivaldybę – komuną. Iš miestiečių buvo suformuota pašauktinė kariuomenė ir pavadinta Nacionaline gvardija, kurios vadu tapo markizas de Lafajetas.)
1789 08 04 Steigiamasis susirinkimas panaikino senjorų medžioklės, teismo bei kai kurių prievolių rinkliavų teises.Dvasininkija atsisako dešimtinės, III luomui panaikinti apribojimai užimti pareigas valstybės administracijoje ir kariuomenėje, tačiau valstiečiai turėjo mokėti duoklę senjorui už naudojimąsi žeme.
• 1789m. rugpjūčio 26d. Steigiamasis susirinkimas paskelbė Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. (deklaracija skelbė luomų lygybę;kiekvienos valdžios šaltinis yra valdžia, įstatymai yra visiems vienodi, paskelbta žodžio, spaudos bei religinių nuomonių laisvė:„Laisvė, lygybė, brolybė“
Bažnyčios žemės buvo paskelbtos valstybės nuosavybe; reforma sudavė galingą smūgį Katalikų bažnyčiai, be to buvo sulygintos protestantų, žydų bei katalikų teisės;
Senjoro teismą pakeitė prisiekusiųjų teismas – gyventojų išrinkti prisiekusieji.
Panaikinta paveldima bajorystė ir visi aristokratiniai titulai.
• Sankiulotų žygis į Versalį (1789 10 05 ėjo daugybė moterų lydimų Nacionalinės gvardijos; Liudvikas XVI spalio 6d. patvirtino Steigiamojo susirinkimo nutarimus ir sutiko nedelsiant persikelti į Paryžių)
• 1791 rugsėjo mėn. Steigiamasis susirinkimas priėmė konstituciją, kurią patvirtino karalius. Ji valdžią suskirsto į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teismą (leidžiamoji valdžia – Įstatymų leidžiamajam susirinkimui, vykdomoji – monarchui ir jo skiriamiems ministrams; karaliui palikta veto teisė; tik aktyvieji piliečiai vyrai, sulaukę 25m. ir mokantys tam tikrą mokestį, galėjo dalyvauti rinkimuose)
Ši konstitucija Prancūzijoje įtvirtino konstitucinę monarchiją!
Dauguma vietų susirinkime priklausė turtingosios buržuazijos atstovams – feljanams. Žirondistai ir jakobinai pasisakė už konstitucinę monarchiją.
II Revoliucijos laikotarpis:
• 1792m. balandžio mėn. Prancūzija paskelbia karą Austrijai. Į karą įstoja Prūsija (1792-1815); (Marselietė – patriotinė revoliucijos daina);
• 1792m. rugpjūčio 20d. Liudvikas XVI nušalinamas nuo sosto. Žlunga konstitucinė monarchija.
Jakobinų veikėjai – M. Robespjeras, Ž. Dantonas, Ž. Maratas – siūlė nušalinti Liudviką XVI nuo valdžios ir visuotiniu balsavimu išrinkti Nacionalinį konventą.