Kauno Petrašiūnų vidurinė mokykla
Referatas
Lietuvos – Lenkijos padalijimai ir jų reikšmė
Istorijos mokytojai
J.Žičkevičienei
Parengė : Donatas
Sapijanskas 11c
Kaunas 2003
Turinys
1. TURINYS . . . . . . . . . . . . . . . 2 psl .
2. ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . 3 psl .
3. PIRMASIS LIETUVOS – LENKIJOS PADALIJIMAS . . . . . . . . 4 psl .
4. 1773 – 1791 m. REFORMOS STENGIANTIS ATGAIVINTI KRAŠTĄ . . . . . 5 psl .
5. ANTRASIS LIETUVOS – LENKIJOS PADALIJIMAS . . . . . . . 6 psl .
6. 1794 METŲ SUKILIMAS . . . . . . . . . . . . . 7 psl .
7. TREČIASIS LIETUVOS – LENKIJOS PADALIJIMAS . . . . . . . . 8 psl .
8. IŠVADOS . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 psl .
9. LITERATŪRA . . . . . . . . . . . . . . . 10 psl .
Įvadas
Mirus Augustui III , nutrūko Lietuvos – Lenkijos unija su Saksais . Per naujo karaliaus rinkimus Čartoriskiai bandė padaryti pakeitimų krašto santvarkoje . Jiems pasisekė suvaržyti „liberum veto“ , šiek tiek sustiprinti karaliaus valdžią , sumažinti bajorų savivalę . Vis dėl to visų sumanymų nepavyko įgyvendinti , nes pasipriešino Rusija ir Prūsija . Šie du kaimynai pageidavo ir rūpinosi , kad Lietuvoje ir Lenkijoje būtų netvarka . Rusijos carienė Jakaterina II, net privertė Lietuvos – Lenkijos seimą išrinkti Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu jai ištikimą lenką Stanislovą Augustą Poniatovskį ,Čartoriskių giminės žmogų . Įkėlus į sostą rusams artimą Poniatovskį , jų įtaka dar padidėjo . Jėzuitams įsigalėjus , valdžioje stačiatikių teisės buvo mažinamos . Tuo pasinaudoję rusai visiškai perėmė valdžią Lietuvoje – Lenkijoje į savo rankas . Rusams taip įsigalėjus , atsirado pagaliau tarp bajorų žmonių , pasiryžusių ginklu ginti savo tėvynės nepriklausomybę . Kauno , Ukmergės , Upytės pavietuose pirmuosius konfederatų būrius organizavo Simonas Kosakovskis . Ginkluoti konfederatų būriai Lietuvoje ir Gudijoje paplito 1768 – 1772 m . Rusų kariuomenė naikino priešų dvarus , apraizgė kraštą šnipų tinklu . Partizaniškai kariaudami , nesutelkę didesnių pajėgų , konfederatai buvo sutriuškinti . Baro konfederacijos metu žuvo apie 60 tūkst. kovotojų , bet pergalė nebuvo pasiekta . Sukilime dalyvavo beveik vieni bajorai ir didikai . Tik Lietuvoje , karališkajame Šiaulių dvare ir kitur , prisidėjo prie sukilimo ir valstiečiai , tikėdamiesi nusikratyti baudžiavos . Bet ir jie buvo žiauriai numalšinti tikslo nepasiekę . 1769 m. Austrija ir Prūsija susitarė pripažįstančios LDK Rusijos įtakos zona . Bijodama Rusijos vienašalių veiksmų , Prūsija skubėjo įgyvendinti Respublikos užgrobimo įdėją .
Pirmasis Lietuvos – Lenkijos padalijimas
Jau seniai sustiprėję Lietuvos ir Lenkijos valstybės kaimynai šeimininkavo jos teritorijoje ir vis stebėjo vienas kitą , kad spėtų laiku įsijungti į lengvo grobio dalybas . Kai valstybė po Baro konfederacijos kovų visai nusilpo , o Rusija dar labiau sustiprėjo įveikusi Turkiją , Prūsija pradėjo bijoti , kad viena Rusija gali pasigrobti visą Lenkijos ir Lietuvos valstybę . Bet po Turkijos pralaimėjimo labiausiai dalybas skubino Austrija . Frydrichas II paskubinno sudaryti su Rusija ir Austrija sutartį , siūlydamas pasidalyti visiems trims
Lietuvos – Lenkijos žemes . Austrijai rūpėjo Silezijos teritorijos , o Prūsijai ji siūlė Žemaitiją ir Kuršą . Rusija pati norėjo kuo didesnio grobio , todėl Prūsijai atidavė tik Pamarį – 36 tūkst. km2. , t.y. 5% teritorijos su 580 tūkst. gyventojų , Austijai atiteko Galicija – 81 900 km2. , t.y. 11,8% teritorijos su 2 mln. 130 tūkst. gyventojų .
Rusija , pagal 1772 m. rugpjūčio 5 d. Peterburge pasirašytą vadinamojo padalinimo aktą pasiėmė dalį Gudijos : Polocko , Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijas , rytinę slavišką Minsko dalį – Latgalą – jau baltų etnoso teritoriją . Taigi Rusijai atiteko 92 tūkst. km2. ( 12,7% ) teritorijos ir 1 mln. 300 tūkst. gyventojų . Taip buvo užgrobta 29,5% Respublikos ir trijose gretimose valstybėse , po okupantų letena atsidūrė 4 mln. 10 tūkst. gyventojų .
Tenka pripažinti , kad valstybės piliečių , ginančių savo Tėvynės nepriklausomybę 1772 m. , ir iškiliausių valstybės vyrų buvo nedaug . Daugelis jų tarnavo grobiantiesiems monarchams , darė karjerą veikdami seimuose ir seimeliuose arba konfederacijose kaip apmokami galingųjų kaimynų agentai . Tų kurie išdrįso rizikuoti savo gyvybe ir karjera , buvo visai nedaug . Tik trys tokie atsirado 1773 m. seime . Protestą pareiškė pasiuntinys Samuelis Korsakas, senatorius Soltykas , o Naugarduko pasiuntinys Tadas Reitanas padarė dar daugiau . Matydamas , kad beviltiška įtikinti Senato narius atmesti pirmosios Lietuvos – Lenkijos aneksijos aktus , susiplėšė rūbus ir krito ant grindų šaukdamas : „ Kas myli Dievą , kas ištikimas Tėvynei , tegul šiandien nesitraukia , nes matote , kad naikinamos jos brangiausios teisės “. Kai pagaliau A.Poninskis Maskvos kariumenės padedamas vertė seimą išsiskirstyti , T.Reitanas 38 valandas budėjo prie seimo durų .
1773 m. Respublikos seimas , valstybių grobikių karinių jėgų grasomas , prievarta ratifikavo 1772 m. aneksijos padarinius .
1773 – 1791 m. reformos stengiantis atgaivinti kraštą
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje karaliui lanksčia vidaus politika pavyko savo pusėn patraukti dalį vidutinės bajorijos , gauti šiokį tokį bajorijos pritarimą veikti seimą . Prie valdovo susibūrė centro valdžios stiprinimo šalininkai . 1775 m. seime buvo patvirtinta Nuolatinė taryba – vykdomosios valdžios organas prie valdovo visai Respublikai . Rusija tikėjosi , kad šis organas jai įtakojant ribos reformas . O karalius su savo rėmėjais norėjo ją panaudoti reformoms vykdyti konstitucinės monarchijos kryptimi . Stipraus valdovo priešininkai , tai yra senosios bajorų „ aukso laisvės “ šalinkai , šia tarybą tikėjosi panaudoti prieš Stanislovą Augustą Poniatovskį . Taigi Nuolatinės tarybos vaidmuo yra painus ir nevienareikšmis . vis dėlto jai veikiant buvo modernizuota ir padidinta kariuomenė , apribota etmonų savivalė , stengtasi reformuoti teisės sistemą ir teismų darbą , sutvarkyti vykdomosios valdžios įstaigas . Suvienodinta svorio ir tūrių sistema , pertvarkyti mokesčiai . Sudaryta naujų , palankių tarptautinei prekybai sutarčių . Tačiau šios 1775 – 1778 m. reformos buvo tik dalinės. Bajorų luominių privilegijų nepavyko palaužti , lygiai kaip ir panaikinti valstiečių baudžiavinės nepriklausomybės . Miestiečių teisės nebuvo sulygintos su bajoriškomis . 1773 m. spalio 14 d. Respublikos seimas įkūrė Edukacinę komisiją – modernią pasaulietinio tipo švietimo ministeriją . Jai buvo perduotos visos valstybės akademijos ir mokyklos , pavesta pasaulietinti ir modernizuoti mokslą ir mokymą . Pirmuoju jos pirmininku buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Ignotas Jakūbas Masalskis , nariais – Jokimas Liutauras Chreptavičius , Adomas Čartoriskis , Andrius Zamoiskis ir kiti . Ypač vaisingu reformų darbu pasižymėjo Ketverių metų seimas (1788 – 1798 m. ) . Jo darbas palengvėjo 1789 m. pradžioje , išvedus Rusijos kariuomenę . Kol Rusija kariavo su Turkija , Ketverių metų seimas panaikino Nuolatinę tarybą , praplėtė karaliaus teises , panaikino liberum veto , vykdė įvairius administracinius pakeitimus . Labiausiai pagarsėjo 1791 m. gegužės 3 d. Šio seimo priimta konstitucija . Jos tikslas buvo įtvirtinti centralizuotą valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje , Galutinai sulieti jas į vieną valstybę . Tačiau iš lietuvių pusės sulaukta pasipriešinimo , ir Ketverių metų seimo reformatorių stovyklos garbei turime pasakyti , kad buvo surastas neblogas kompromisas . 1791 m. spalio 20 d. buvo pasirašytas „ Abiejų Tautų savitarpio garantijos įstatymas “ . Pagal šį įstatymą Lietuva išsaugojo suverenitetą Abiejų Tautų Respublikoje , valstybė liko federacinio pobūdžio , jai buvo suteikta naujiesiems laikams priimta federalinė valstybės forma , kuriai pradžią jau buvo davusi Liublino unija . Lietuvai ir Lenkijai garantuotas lygus atstovų Karo ir Iždo komisijose . LDK paliktas toks pat skaičius
valdininkų su tais pačiais tikslais ir kompetencija . Karo ir Iždo komisijoms po vienodą laiko tarpą turėjo vadovauti Lenkijos ir Lietuvos atstovai . Iždo kasos viešosios pajamos , gautos Lietuvoje , turėjo likti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje . Teisinius lietuvių riekalus, susijusius su iždu , turėjo spręsti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Iždo komisijos teismas . Šių reformų nepakako , pagaliau jos nesulaukė didesnio pritarimo , kad būtų galima išgelbėti valstybę nuo agresorių .